Užuojautą dažniausiai pareiškiame per pirmąsias dienas, o palaikymo reikia daug ilgiau: susitikus laiptinėje ar darbe, savaitę po laidotuvių, per pirmąsias šventes ir metines. Tada žodžių ieškoti būna net sunkiau nei pirmą dieną, nes atrodo, kad nebetinka nei užuojauta, nei tyla.
Šiame puslapyje surinkome palaikymo žodžius gedinčiam žmogui pagal situaciją: ką pasakyti susitikus, ką parašyti po savaitės ar mėnesio, kaip prisiminti velionį ir kokių frazių geriau vengti. Spustelėkite frazę, kad ją nukopijuotumėte, ir pritaikykite savais žodžiais. Pirmųjų dienų užuojautos žodžius rasite užuojautos žodžių puslapyje, o ką galima padaryti, ne tik pasakyti, aprašėme straipsnyje „Kaip padėti gedinčiam žmogui“.
Kuo palaikymo žodžiai skiriasi nuo užuojautos
Užuojauta yra atsakas į žinią apie mirtį: „užjaučiu“, „labai gaila“. Palaikymas ateina vėliau ir kartojasi. Jis ne tiek apie mirtį, kiek apie žmogų, kuris liko: kaip jam sekasi, ar jis nėra vienas, ar kas nors dar prisimena velionį. Todėl palaikymo žodžiai paprastai:
- trumpi ir nieko neprašo, net atsakymo;
- konkretūs: mini velionio vardą, dieną ar prisiminimą;
- kartojami: vienas sakinys kas kelias savaites parodo daugiau dėmesio nei vienas ilgas laiškas;
- siūlo ką nors apčiuopiamo: susitikti, pasivaikščioti, kartu nuvažiuoti į kapines.
Ką pasakyti susitikus
Pirmas susitikimas po netekties dažnai būna netikėtas: laiptinėje, parduotuvėje, prie mokyklos ar darbe. Užtenka keliais žodžiais pripažinti netektį. Ilgo pokalbio pradėti neprivalote: jei žmogus norės kalbėti, jis tęs pats.
- Girdėjau apie Jūsų mamą. Labai gaila. Galvoju apie Jus.
- Labai užjaučiu. Jei norėsite pasikalbėti, žinote, kur mane rasti.
- Gera Tave matyti. Galvojau apie Tave visą savaitę.
- Neturiu tinkamų žodžių, bet noriu, kad žinotumėte: man rūpi.
- Jūsų vyras visada sustodavo pasisveikinti. Man jo trūksta.
Jei matote, kad žmogus skuba ar nenori kalbėti, užtenka šilto žvilgsnio ir vieno sakinio. Klausimą „Kaip laikaisi?“ verta užduoti tik tada, kai turite laiko išklausyti atsakymą.
Kai kolega grįžta į darbą
Pirmoji darbo diena po laidotuvių dažnai būna įtempta: kolega nežino, kas ką žino ir ar apie tai reikės kalbėti. Paprastai padeda, kai kas nors iš karto pasako kelis žodžius, o paskui leidžia dirbti įprastai.
- Gerai, kad grįžote. Dar kartą užjaučiu.
- Jei reikės ramesnės dienos ar pagalbos su darbais, tiesiog pasakykite.
- Sutvarkėme, ką galėjome. Pasakykite, nuo ko norėtumėte pradėti.
Ką pasakyti kolegai pirmą dieną ir ką gali padaryti vadovas, rašome puslapyje „Užuojauta kolegai“.
Žinutės pirmosiomis savaitėmis po laidotuvių
Po laidotuvių svečiai išvažiuoja, o šeima lieka su reikalais ir tyla. Trumpa žinutė tuo metu primena, kad žmogus nepamirštas. Rašykite taip, kad nereikėtų atsakyti.
- Galvoju apie Tave šį vakarą. Atrašyti nereikia.
- Nesiruošiu klausinėti, tiesiog noriu pasakyti, kad esu šalia.
- Žinau, kad dabar daug reikalų. Jei reikės pagalbos su dokumentais ar pavežti, parašyk.
- Ar galiu ketvirtadienį atvežti vakarienę? Paliksiu prie durų, jei nenorėsi svečių.
- Šiandien ėjau pro jūsų kiemą ir prisiminiau Tavo tėtį ant suoliuko. Apkabinu.
Po mėnesio ir vėliau
Po mėnesio ar dviejų aplinkiniai dažniausiai grįžta prie savo gyvenimo, o žinučių ir skambučių gedinčiajam gerokai sumažėja. Todėl trumpa žinutė be jokios progos tuo metu dažnai įsimena labiausiai.
- Praėjo mėnuo, o aš vis dar dažnai galvoju apie Tavo mamą. Kaip Tu?
- Nieko ypatingo, tiesiog norėjau paklausti, kaip sekasi.
- Sekmadienį einu pasivaikščioti prie upės. Gal norėtum kartu?
- Šeštadienį važiuoju į kapines. Jei nori, galiu Tave paimti.
- Jei norėsi papasakoti apie jį, mielai paklausysiu. Jei ne, galime kalbėti apie bet ką kitą.
- Prisiminiau, kaip jis juokdavosi iš mano anekdotų. Pasiilgau jo.
Sunkios dienos: gimtadienis, šventės, metinės
Kai kurios dienos būna ypač jautrios: velionio gimtadienis, vestuvių metinės, pirmosios Kūčios ir Kalėdos, Vėlinės, mirties metinės. Jei jas žinote, įsirašykite į kalendorių. Tą dieną užtenka vieno sakinio, kuris parodo, kad prisimenate.
Velionio gimtadienis
- Šiandien jam būtų sukakę 60. Prisimenu jį ir galvoju apie Jus.
- Žinau, kad šiandien jos gimtadienis. Vakare uždegsiu žvakutę.
Pirmosios Kūčios ir Kalėdos
- Žinau, kad šios Kūčios bus kitokios. Galvoju apie Jus ir visą šeimą.
- Jei norėsite, Kalėdų rytą užsuksime trumpam. Jei ne, tiesiog žinokite, kad prisimename.
- Šiemet prie mūsų stalo uždegsime žvakę ir Tavo mamai.
Vėlinės
- Šiandien uždegiau žvakę ir jam. Galvoju apie Tave.
- Jei važiuosi į kapines, galiu nuvažiuoti kartu.
Kaip šeimos mini Vėlines ir ką verta žinoti apie kapų lankymą tomis dienomis, rašome straipsnyje „Vėlinės“.
Mirties metinės
- Šiandien metai, kai jos nebėra. Prisimenu ją ir esu su Jumis.
- Negaliu patikėti, kad jau praėjo metai. Kaip Tu šiandien?
Daugiau žodžių metinių proga ir kalbos pavyzdį rasite straipsnyje „Mirties metinės“.
Žodžiai pagal tai, ko netekta
Palaikymo žodžiai tėvų netekusiam draugui ir vaiko netekusiems tėvams skiriasi. Žemiau pateikiame kelis pavyzdžius, o išsamesnių užuojautos žodžių kiekvienai situacijai rasite atskiruose puslapiuose.
Netekus mamos ar tėčio
- Tavo mama buvo vienas šilčiausių žmonių, kokius pažinojau. Jos gerumą matau ir Tavyje.
- Žinau, kad tėtis buvo Tavo atrama. Dabar noriu būti nors maža atrama Tau.
Daugiau: užuojauta netekus mamos ir netekus tėvo.
Netekus vyro ar žmonos
- Prisimenu, kaip jūs abu sutikdavote svečius prie vartų. Labai Jus užjaučiu ir esu šalia.
- Jei norėsite, sekmadieniais galime kartu nueiti į bažnyčią ar pasivaikščioti.
Daugiau: užuojauta netekus vyro ar žmonos.
Netekus vaiko
Vaiko netekusiems tėvams žodžių dažnai trūksta visiems. Tobulos frazės nėra. Svarbiau neišnykti ir nebijoti paminėti vaiko vardo.
- Prisimenu, kaip Lukas važinėdavo dviračiu po kiemą. Mes jo nepamiršime.
- Neturiu žodžių. Tiesiog esu šalia ir būsiu.
Vardą pakeiskite. Daugiau: užuojauta netekus vaiko.
Netekus brolio, sesers ar senelių
- Žinau, kad su broliu buvote neperskiriami. Galvoju apie Tave.
- Tavo močiutė buvo tikra šeimos širdis. Džiaugiuosi, kad spėjau ją pažinti.
Kai mirtis buvo netikėta
Po staigios mirties lieka daug klausimų be atsakymų. Neklauskite apie aplinkybes ir neieškokite paaiškinimų. Užtenka pasakyti, kad esate šalia.
- Tai, kas nutiko, yra neteisinga ir baisu. Esu su Tavimi.
- Nieko aiškinti nereikia. Tiesiog būsiu šalia, kiek reikės.
Kur nemokamai kreiptis pagalbos po nelaimingo atsitikimo, savižudybės ar smurtinės mirties, rašome straipsnyje „Kaip padėti gedinčiam žmogui“.
Gražūs žodžiai apie mirusį žmogų
Prisiminimas apie velionį yra vienas asmeniškiausių palaikymo būdų: istorija, kurios šeima galbūt nežinojo, jo pasakyta frazė ar nuotrauka. Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso psichologės patarimuose gedintiesiems siūloma susitikti su žmonėmis, kurie pažinojo mirusįjį, ir kartu jį prisiminti.
Gražūs žodžiai apie mirusį žmogų neturi būti iškilmingi. Geriausia, kai jie konkretūs: ką jis darė, kaip kalbėjo, ką jums reiškė.
- Niekada nepamiršiu, kaip jis padėjo man įsikurti, kai atsikrausčiau į jūsų namą. Tokių kaimynų mažai.
- Ji mokėjo išklausyti kaip niekas kitas. Iki šiol prisimenu mūsų pokalbius virtuvėje.
- Jis buvo žmogus, šalia kurio visi jautėsi laukiami.
- Jos sodas buvo gražiausias gatvėje. Kiekvieną pavasarį ją prisiminsiu.
- Jis visada sakydavo: „Svarbiausia, kad visi sveiki.“ Dabar dažnai tai prisimenu.
- Radau nuotrauką iš mūsų kelionės prie jūros. Ar norėtum, kad atsiųsčiau?
Jei velionio gerai nepažinojote, galite parašyti, ką apie jį girdėjote: „Iš Tavo pasakojimų jaučiu, koks jis buvo šiltas žmogus.“ Žodžių, skirtų pačiam velioniui ar kalbai per laidotuves, rasite puslapyje „Atsisveikinimo žodžiai mirusiam“.
Kai nežinote, ką pasakyti
Dažnai nutylime vien todėl, kad bijome pasakyti ne taip. Tiesiai pripažinti, kad žodžių trūksta, yra visiškai tinkama.
- Nežinau, ką pasakyti, bet nenoriu tylėti.
- Neturiu išmintingų žodžių. Turiu laiko, jei jo reikės.
- Nežinau, ar dabar tinkamas metas rašyti, bet galvoju apie Tave.
- Gal ir nepasakysiu nieko protingo, bet galiu tiesiog pasėdėti kartu.
Kai gedintysis neatsako
Jei į žinutes neatsakoma, tai nebūtinai reiškia, kad jos nepageidaujamos. Gedinčiam žmogui gali tiesiog trūkti jėgų bendrauti. Rašykite ir toliau, retkarčiais, trumpai ir nieko nereikalaudami.
- Nieko neatsakyk, tiesiog norėjau, kad žinotum: galvoju apie Tave.
- Aš vis dar čia. Kai norėsi, parašyk.
- Nesirūpink atsakymu. Kitą savaitę vėl parašysiu.
Jei žmogus aiškiai paprašo kurį laiką jo netrukdyti, gerbkite tai ir po kurio laiko parašykite dar kartą.
Ko geriau nesakyti
Kai kurios frazės ištariamos iš gerų norų, bet praėjus kiek laiko po netekties dažnai nuskamba kaip skubinimas ar netekties sumenkinimas. Pirmųjų dienų frazės, kurių geriau vengti, surašytos užuojautos žodžių puslapyje. Vėliau dažniausiai pasigirsta šios:
- „Laikas gydo.“ Žmogui, kuriam skauda dabar, tai mažai padeda, o kartais skamba kaip raginimas palaukti ir nustoti liūdėti.
- „Jau metas judėti pirmyn.“ Valstybės portalas pagalbasau.lt rašo, kad netekties išgyvenimui reikia laiko ir kad vieno teisingo gedėjimo būdo nėra. Nevertinkite, ar žmogus gedi „per ilgai“.
- „Jam dabar geriau.“ Net tikintiems žmonėms tai ne visada paguoda, nes jų netektis lieka. Tokius žodžius sakykite tik tada, kai tikrai žinote, kad šeimai jie artimi.
- „Bent jau turite kitų vaikų“ ar „Dar jauni, susilauksite“. Vieno žmogaus netekties neatsveria kitas.
- „Žiūrėk, kaip gerai laikaisi.“ Žmogus gali pajusti, kad turi ir toliau atrodyti stiprus.
- „Aš irgi praradau…“ ir ilga savo istorija. Savo patirtimi pasidalykite, jei paklaus, bet pokalbio centre palikite jį.
- „Ar jau sutvarkei jo daiktus?“ Kada ir ką daryti su velionio daiktais, sprendžia šeima.
Kai žodžių neužtenka
Palaikymo žodžiai svarbūs, bet dažnai daugiau pasako darbai: atvežtas maistas, pagalba su vaikais, nuvežimas į kapines ar įstaigą. Konkrečių pasiūlymų, ką padaryti pirmosiomis dienomis ir vėliau, rasite straipsnyje „Kaip padėti gedinčiam žmogui“.
Jei matote, kad žmogui labai sunku ilgą laiką, švelniai pasiūlykite kreiptis pagalbos. Visą parą nemokamą emocinę paramą suaugusiems teikia Vilties linija 116 123. Jei nerimaujate dėl žmogaus saugumo, skambinkite 112. Daugiau pagalbos linijų rasite straipsnyje „Gedulas“.
Dažni klausimai
Ką pasakyti žmogui, kurio artimasis mirė?
Paprastai užtenka kelių nuoširdžių žodžių: „Labai gaila. Galvoju apie Jus.“ Jei velionį pažinojote, pridėkite trumpą prisiminimą. Svarbiau ne tobula frazė, o tai, kad atsiliepiate ir neišnykstate vėliau.
Ar galima priminti apie velionį, jei žmogus apie jį nekalba?
Galima, jei darote tai švelniai ir nieko neprašote: papasakojate prisiminimą ar paminite jo vardą. Jei matote, kad žmogui nemalonu, pakeiskite temą. Kiekvienas tai priima skirtingai.
Kiek laiko verta rašyti palaikymo žinutes?
Griežtų ribų nėra. Dažniausiai prisimenama pirmaisiais metais: po kelių savaičių, po mėnesio, per šventes, Vėlines ir pirmąsias metines. Vėliau užtenka svarbių datų.
Ar tinka palaikymo žodžius rašyti socialiniuose tinkluose?
Viešas įrašas tinka, jei šeima pati paskelbė apie mirtį. Artimam žmogui geriau parašyti asmeniškai, nes viešuose komentaruose žinutė pasimeta.
Ką atsakyti, kai gedintysis sako „viskas gerai“?
Ginčytis ar klausinėti toliau nebūtina. Galite atsakyti: „Gerai. Jei kada nors nebus gerai, aš čia.“
Taip pat gali būti aktualu: užuojautos žinutės, užuojautos atvirukas ir straipsnis „Kaip pareikšti užuojautą“.