Kremavimas ar laidojimas karste yra vienas pirmųjų sprendimų, kuriuos šeima priima po artimojo mirties. Lietuvoje abu būdai yra visiškai teisėti, o kremavimą pasirenkančių šeimų daugėja: Kaune urnų laidojimai jau sudaro daugumą, Vilniuje apie pusę visų palaidojimų. Šiame straipsnyje neutraliai palyginame abu kelius: kaip vyksta kremavimas ir kiek jis trunka, ką įstatymas leidžia daryti su pelenais, kuo skiriasi išlaidos, ką sako religinių bendruomenių dokumentai, kokie yra aplinkosaugos ir praktiniai skirtumai. Pabaigoje rasite trumpą sprendimo lentelę.

Jei sprendimą reikia priimti dabar, pirmiausia atsakykite į tris klausimus: ar velionis buvo išreiškęs savo valią, ar šeima turi kapavietę arba kolumbariumo nišą ir kokį biudžetą gali skirti laidotuvėms. Šie trys dalykai dažniausiai labiausiai lemia, kuris pasirinkimas šeimai bus praktiškesnis.

Pirmiausia svarbi velionio valia. Jei artimasis buvo pareiškęs, kad nenori būti kremuotas, kremuoti draudžiama. Jei pareiškė, kad nori, šeima šią valią turėtų vykdyti. Kai valios nėra, sprendžia artimieji.

Trumpai: kuo skiriasi kremavimas ir laidojimas karste

Atsisveikinimas. Abiem atvejais galima šarvoti velionį karste. Kremuojant atsisveikinti galima ir su urna, o urnos laidojimą atidėti, kol suvažiuos artimieji.
Laikas. Laidoti karste galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Kremuoti draudžiama mirties dieną, o pati procedūra trunka kelias valandas. Urnai griežto laidojimo termino nėra.
Vieta. Karstui reikia kapo vietos. Urną galima palaidoti šeimos kape, mažesnėje urnų kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, o pelenus išbarstyti įstatymo leidžiamose vietose.
Ateitis. Į kapą, kuriame palaidota urna, karstu laidoti nebegalima. Į kapą su karstu pakartotinai laidoti karstu galima tik praėjus kapo ramybės laikotarpiui, ne trumpesniam kaip 25 metai.
Išlaidos. Kremuojant atsiranda krematoriumo mokestis ir urna, bet duobė urnai pigesnė, kapavietė mažesnė, o laidojant šeimos kape nauja vieta nereikalinga. Bendra suma priklauso nuo pasirinkimų, ne nuo paties būdo.
Tikėjimas. Katalikų Bažnyčia teikia pirmenybę laidojimui, bet kremuoti leidžia. Ortodoksinis judaizmas ir islamas kremavimą draudžia.

Kaip vyksta kremavimas Lietuvoje

Kremavimą reglamentuoja Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Didžiąją dalį žingsnių dažniausiai atlieka laidojimo įmonė, tačiau prašymą kremuoti įstatymas leidžia pateikti ir pačiam laidojančiam asmeniui. Visi Lietuvos krematoriumai, jų adresai ir darbo tvarka aprašyti puslapyje „Krematoriumai Lietuvoje“.

Medicininis mirties liudijimas. Be jo kremuoti negalima. Jį išrašo mirtį konstatavęs gydytojas. Plačiau: „Mirties liudijimas“.
Velionio valia arba artimųjų sutikimas. Pilnametis žmogus savo sutikimą ar nesutikimą būti kremuotam gali pareikšti testamentu, notaro patvirtintu dokumentu arba trišale sutartimi su kremavimo įmone ir būsimu laidojančiu asmeniu. Jei valia nepareikšta, kremuoti galima, kai prašo sutuoktinis ar kiti pilnamečiai artimieji ir raštu patvirtina, kad mirusysis neprieštaravo. Kilus ginčui, sprendžia artimiausi įstatyme nurodyta eile, o jei nesutaria tos pačios eilės artimieji, palaikai nekremuojami ir laidojami karste.
Prašymas kremuoti. Jį teikia laidojantis asmuo arba laidojimo įmonė. Pridedamas mirties liudijimas, asmens dokumentas, velionio sutikimas arba giminystę įrodantis dokumentas su artimųjų rašytiniu sutikimu, o įstatymo nustatytais atvejais ir prokuroro rašytinis sutikimas.
Atsisveikinimas. Velionis gali būti šarvojamas karste laidojimo namuose arba šeimos namuose ir kremuojamas po atsisveikinimo. Kai kurie krematoriumai turi atsisveikinimo sales, o artimieji gali palydėti velionį iki kremavimo įrenginio.
Pervežimas į krematoriumą. Velionis kremuojamas karste. Kremavimo įmonė privalo užtikrinti, kad palaikai būtų tinkamai paruošti. Pasakykite laidojimo įmonei, jei velioniui buvo įsodintas širdies stimuliatorius ar kitas prietaisas su baterija.
Kremavimas. Krosnyje vienu metu kremuojami tik vieno žmogaus palaikai. Atvėsus išrenkamos metalinės dalys, pavyzdžiui, sąnarių protezai.
Kapsulė ir urna. Pelenai sudedami į nedūžtančią, šviesai ir skysčiams nepralaidžią kapsulę. Įstatymas reikalauja ant jos įspausti velionio vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo ir mirties datas, kremavimo datą ir registracijos numerį. Kapsulė dedama į urną.
Urnos atsiėmimas. Urną krematoriumas atiduoda tik laidojančiam asmeniui ar jo įgaliotiniui, dažniausiai laidojimo įmonei, kartu su kremavimo faktą patvirtinančia pažyma. Pažymą saugokite: jos reikės urnai palaidoti.

Krematoriumas visus kremavimus registruoja žurnale, o prašymai ir pažymos saugomi nuolat, todėl pametus pažymą galima gauti pakartotinę.

Kiek trunka kremavimas

Reikia atskirti pačią procedūrą ir visą laiką nuo mirties iki urnos.

Pati procedūra trunka maždaug nuo 1 iki 3 valandų. 2024 m. atidarytas Utenos krematoriumas savo svetainėje nurodo apie 2 valandas, o Kėdainių krematoriume, LRT reportažo duomenimis, kremavimas trunka 2,5–3 valandas. Trukmė priklauso nuo įrangos, karsto ir kūno.
Ne mirties dieną. Įstatymas draudžia kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną.
Laukimas krematoriume dažniausiai trunka parą ar dvi, priklausomai nuo krematoriumo užimtumo ir to, ar norite konkretaus laiko. Kėdainių krematoriumo bazinė kaina taikoma kremuojant per 48 valandas.
Urną šeimai dažniausiai parveža laidojimo įmonė: artimieji paties kremavimo paprastai nelaukia. Kada galėsite atsiimti urną, pasitikslinkite užsakydami kremavimą.

Taigi dažnas scenarijus atrodo taip: mirtis, atsisveikinimas su karstu, kremavimas, o urnos laidojimas iš karto arba po kelių dienų ar savaičių. Skirtingai nei karstui, urnai griežto laidojimo termino nėra, todėl laidotuves galima suderinti su toli gyvenančiais artimaisiais.

Kas vyksta su pelenais ir kur galima dėti urną

Pagal įstatymą kremuoti palaikai laidojami kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, o pelenus galima išbarstyti tik tam tikrose vietose. Galimybės 2026 m.:

Šeimos kape. Dažniausias sprendimas. Urna įkasama ne mažiau kaip 1 metro gylyje. Kiek urnų telpa kape, Vyriausybės taisyklės nenustato. Reikia leidimo laidoti ir už kapavietę atsakingo asmens rašytinio sutikimo.
Atskiroje urnų kapavietėje. Kapinėse galima gauti mažesnę, 1,10 × 1,20 m kapavietę tik kremuotiems palaikams. Ji skiriama nemokamai, kaip ir kitos kapavietės.
Kolumbariumo nišoje. Niša tampa nuolatine urnos laikymo ir atminimo vieta, bet daugelyje miestų laisvų nišų trūksta. Kainos ir padėtis miestuose: „Kolumbariumas“.
Išbarstyti pelenus. Leidžiama tik kapinių pelenų barstymo lauke, Baltijos jūroje ne arčiau kaip 5 km nuo kranto ir upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius. Miške, sode, pievoje ar mieste barstyti negalima. Barstymo lauke vieta nežymima ir paminklai nestatomi.
Laikinai namuose. Įstatymas leidžia urną su palaikais „laikinai saugoti namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose“. Kiek laiko, nenustatyta, tačiau žodis „laikinai“ reiškia, kad vėliau reikėtų apsispręsti dėl kapo, nišos ar teisėto pelenų išbarstymo.

Pelenų dalijimo tarp artimųjų įstatymas ir taisyklės nereglamentuoja. Jei svarstote ilgiau laikyti urną namuose, pasiteiraukite savivaldybės, kaip tai vertinama laidojimo pašalpos atžvilgiu, nes pašalpos gavėjas privalo palaikus palaidoti. Kaip vyksta urnos palaidojimas kape ar kolumbariume, aprašyta straipsnyje „Urnos laidojimas“, o atsisveikinimas su urna straipsnyje „Urnos šarvojimas“.

Išlaidos: kremavimas ir laidojimas karste greta

Konkrečias 2026 m. kainas su šaltiniais rasite atskiruose puslapiuose, todėl čia jų nekartojame. Palyginkite, iš kokių dalių susideda kiekvieno būdo sąskaita:

Abiem atvejais: laidojimo įmonės paslaugos, velionio pervežimas, paruošimas, karstas, šarvojimas ir gedulingi pietūs, jei jų norite.
Tik kremuojant: krematoriumo mokestis, kapsulė, urna, dažnai ilgesnis pervežimas, nes krematoriumai veikia tik keliose vietose. Kremavimui dažnai pasirenkamas paprastesnis karstas, nes jis sudega kartu su palaikais.
Tik laidojant karste: didesnė ir brangesnė kapo duobė, didesnė kapavietė ir dažniausiai didesnis paminklas ar antkapis.
Urnos palaidojimas: pigesnė duobė, galima laidoti esamame šeimos kape be naujo paminklo, arba niša kolumbariume, kuri gali būti nemokama ar kainuoti gana daug.

Laidojimo įmonių vadovai žiniasklaidoje vertina skirtingai: vieni sako, kad abiem atvejais reikia labai panašių paslaugų, kiti, kad kremavimas su visomis paslaugomis gali kainuoti daugiau. Kremavimas dažniausiai būna pigesnis, kai urna laidojama šeimos kape ar nemokamoje nišoje, ir panašus ar brangesnis, kai perkama mokama niša ir visas paslaugų paketas. Laidojimo pašalpa (592 €) mokama abiem atvejais vienodai.

Kainos: „Kiek kainuoja kremavimas“, „Karstų kainos“, „Paminklų kainos“, „Kolumbariumas“ ir „Laidojimo pašalpa“.

Ką sako religinės bendruomenės

Žemiau pateikiame tik tai, kas parašyta oficialiuose bendruomenių dokumentuose ar jų aiškintojų tekstuose. Konkrečioje parapijoje ar bendruomenėje praktika gali skirtis, todėl visada pasitarkite su savo dvasininku.

Katalikų Bažnyčia

Bažnyčia teikia pirmenybę kūno laidojimui, tačiau kremuoti nedraudžia, jei kremavimas pasirinktas ne dėl tikėjimui prieštaraujančių priežasčių. Taip nustato Kanonų teisės kodekso 1176 kanono 3 paragrafas ir 2016 m. Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcija Ad resurgendum cum Christo. Pagal instrukciją pelenai turi būti laidojami šventoje vietoje, dažniausiai kapinėse ar kolumbariume, jų negalima laikyti namuose, dalyti, išbarstyti ar laikyti papuošaluose. Kauno arkivyskupija tikintiesiems paaiškina, kad pamaldos „gali būti laikomos tiek prie karsto, tiek prie urnos“, svarbu, kad urna būtų palaidota žemėje ar kolumbariume, o pelenų išbarstymui Bažnyčia nepritaria.

Išsamiau apie Bažnyčios nuostatas, 2023 m. patikslinimą ir šv. Mišias su urna rašome straipsnyje „Urnos šarvojimas“.

Stačiatikiai

Rusijos stačiatikių bažnyčios Šventojo Sinodo 2015 m. gegužės 5 d. patvirtintame dokumente „Dėl mirusiųjų krikščioniško laidojimo“ kremavimas vadinamas nepageidaujamu reiškiniu, kurio Bažnyčia nepritaria. Tačiau, kai palaidoti kūno neįmanoma, pavyzdžiui, dėl vietos įstatymų ar didelių atstumų, Bažnyčia į kremavimą gali žiūrėti atlaidžiai. Dokumente nurodyta, kad po kremavimo pelenai turi būti palaidoti žemėje. Lietuvos stačiatikių šeimoms verta iš anksto pasikalbėti su parapijos kunigu.

Judaizmas

Ortodoksinio judaizmo mokymu kremuoti draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis, net jei mirusysis to prašė, o kremuotų palaikų pelenai nelaidojami žydų kapinėse, išskyrus retas išimtis. Jei priklausote kitai judaizmo srovei, pasiteiraukite savo bendruomenės rabino.

Islamas

Islamo teisės aiškintojai kremavimą laiko neleistinu. Pavyzdžiui, Egipto Dar al-Ifta 2013 m. fatvoje teigiama, kad mirusiojo kremavimas neleistinas, nes žmogaus orumas išlieka ir po mirties.

Liuteronai ir kitos bendruomenės

Evangelikų liuteronų, reformatų ir kitų bendruomenių šeimoms patariame dėl kremavimo ir pamaldų prie urnos pasiteirauti savo parapijos kunigo ar bendruomenės vadovo.

Valstybės teisė ir tikėjimas

Įstatymas nustato, kas leidžiama visiems: laikinai laikyti urną namuose ir išbarstyti pelenus leistinose vietose. Religinės bendruomenės savo nariams gali rekomenduoti griežtesnį kelią. Tai ne prieštaravimas, o pasirinkimas, kurį kiekviena šeima daro pagal savo įsitikinimus.

Aplinkosaugos požiūriu

Lietuvoje kremavimo ir laidojimo poveikio aplinkai palyginimų nedaug, todėl dažniausiai cituojamas Nyderlandų taikomųjų tyrimų organizacijos TNO 2014 m. tyrimas. Jo išvados nėra vienareikšmės:

Klimatas. Kremavimas sukelia daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia dėl krosnyse deginamų dujų: apie 208 kg CO₂ ekvivalento vienam mirusiajam, laidojimas karste apie 95 kg.
Žemė. Laidojimas karste užima kur kas daugiau vietos kapinėse ilgam laikui. Tyrime žemės užimtumas laidojant buvo apie 46 kartus didesnis nei kremuojant.
Kitos emisijos. Kremavimo poveikiui didelę įtaką turi gyvsidabrio išmetimai iš krematoriumų, laidojimo poveikiui karsto medžiagos ir ilgam užimama kapo vieta.
Bendras vertinimas. Sudėjus visus poveikius, pagal vieną metodą laidojimas karste buvo šiek tiek blogesnis, pagal kitą skirtumas nereikšmingas. Autoriai patys nurodo, kad negali tvirtai pasakyti, kuris būdas aplinkai palankesnis.

Tyrimas atliktas Nyderlandų sąlygomis, todėl Lietuvoje skaičiai gali skirtis. Jei aplinkosauga jums svarbi, karsto medžiaga turi reikšmės abiem atvejais, o laidojant urną žemėje galima rinktis biologiškai skaidžią kapsulę ar urną, kurias siūlo krematoriumai.

Praktiniai skirtumai, kuriuos verta apsvarstyti

Šeimos kapas. Jei šeimos kape neseniai palaidotas karstas, kitą karstą į jį laidoti bus galima tik po kapo ramybės laikotarpio, ne trumpesnio kaip 25 metai. Urnas į esamus kapus daugelyje kapinių leidžiama įkasti anksčiau, bet tai sprendžia kapinių prižiūrėtojas, todėl pasiteiraukite.
Kelias atgal. Į kapą, kuriame jau palaidota urna, karstu laidoti nebegalima. Jei tame kape ateityje planuojate laidoti karstu, aptarkite tai šeimoje iš anksto.
Vietos kapinėse. Didžiuosiuose miestuose naujų kapaviečių mažėja. Pavyzdžiui, Vilniuje kai kuriose kapinėse naujos kapavietės skiriamos tik kremuotiems palaikams, o riboto laidojimo kapinėse esamose kapavietėse kartais leidžiama laidoti tik urnas. Plačiau: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kapinės.
Atstumas iki krematoriumo. Krematoriumai veikia tik keliose vietose, todėl iš kai kurių rajonų velionis vežamas toli. Tai prideda laiko ir išlaidų.
Priežiūra. Niša kolumbariume ar maža urnų kapavietė reikalauja mažiau priežiūros nei įprastas kapas. Tai svarbu šeimoms, gyvenančioms toli ar užsienyje. Apie kapo priežiūrą: „Kapo tvarkymas“.
Perkėlimas. Urną vėliau perkelti paprasčiau: atkasant urną ar perkeliant ją iš vienos nišos į kitą, ekshumavimo leidimo nereikia. Karsto perkėlimas yra sudėtinga ekshumacija.
Kai artimasis mirė užsienyje. Urną parsivežti dažnai paprasčiau nei karstą. Apie paramą palaikams parvežti rašoma straipsnyje „Kiek kainuoja kremavimas“.

Kaip apsispręsti: trumpa lentelė

Lentelė neatsako už jus, bet padeda pamatyti, kurie klausimai jūsų šeimai svarbiausi.

Jei jums svarbiausia	Dažniau tinka	Ką patikrinti
Velionio pareikšta valia	Tai, ko jis norėjo	Testamentą, notaro patvirtintą dokumentą ar sutartį su krematoriumu
Laidoti šeimos kape, kuriame neseniai palaidotas karstas	Kremavimas	Ar kapinių prižiūrėtojas leidžia įkasti urną
Kad į tą kapą vėliau dar būtų galima laidoti karstu	Laidojimas karste	Kapo ramybės laikotarpį (ne trumpesnis kaip 25 metai)
Kuo mažesnė kapo priežiūra	Kremavimas ir niša kolumbariume	Ar yra laisvų nišų ir kiek jos kainuoja
Laikas sulaukti toli gyvenančių artimųjų	Kremavimas	Kur urna bus saugoma iki laidojimo
Katalikų Bažnyčios rekomendacija	Laidojimas karste (kremuoti leidžiama)	Pelenai turi būti palaidoti kape ar kolumbariume
Judaizmo (ortodoksų) ar islamo tradicija	Laidojimas karste	Savo bendruomenės dvasininko nurodymus
Atsisveikinti matant artimąjį	Abu būdai	Kremuojant velionį galima šarvoti karste prieš kremavimą

Jei abejojate, galite pasiteirauti kapinių prižiūrėtojo, ar šeimos kape dar galima laidoti karstu ar urna, ir paprašyti laidojimo įmonės dviejų sąmatų: vienos laidojant karste, kitos kremuojant. Bendra tvarka po artimojo mirties: „Ką daryti, kai miršta artimasis“.

Dažni klausimai

Kiek trunka kremavimas?

Pati procedūra trunka maždaug 1–3 valandas, priklausomai nuo įrangos. Kremuoti mirties dieną draudžiama, o krematoriumo eilė dažniausiai būna para ar dvi. Urną ir kremavimo pažymą dažniausiai parveža laidojimo įmonė.

Ar galima kremuoti, jei velionis valios nepareiškė?

Taip, jei to prašo sutuoktinis ar kiti pilnamečiai artimieji ir raštu patvirtina, kad mirusysis neprieštaravo. Jei artimieji nesutaria, sprendžia artimesni giminaičiai įstatyme nustatyta eile. Jei nesutaria tos pačios eilės artimieji, palaikai nekremuojami.

Ar galima laikyti urną namuose?

Įstatymas leidžia urną laikinai saugoti namuose ar kitoje tinkamoje vietoje, bet termino nenustato. Katalikų Bažnyčia laikyti pelenų namuose nerekomenduoja, išskyrus vyskupo leistas išimtis.

Kur Lietuvoje galima išbarstyti pelenus?

Tik kapinių pelenų barstymo lauke, Baltijos jūroje ne arčiau kaip 5 km nuo kranto ir upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius. Kitur, pavyzdžiui, miške ar sode, barstyti negalima.

Ar kremuojant galima atsisveikinti su velioniu?

Taip. Velionį galima pašarvoti karste ir kremuoti po atsisveikinimo arba atsisveikinti su urna. Katalikų pamaldos gali vykti ir prie karsto, ir prie urnos.

Ar laidojimo pašalpa priklauso nuo to, ar kremuojama?

Ne. Pašalpa (592 €) mokama nepriklausomai nuo laidojimo būdo. Svarbu, kad palaikai būtų palaidoti. Plačiau: „Laidojimo pašalpa“.