Ką daryti, kai miršta artimasis: žingsniai ir dokumentai

Kai miršta artimas žmogus, per kelias dienas tenka priimti daug sprendimų ir sutvarkyti dokumentus, nors norisi tiesiog būti su savo skausmu. Šis straipsnis eilės tvarka paaiškina, ką daryti pirmomis valandomis, kaip pasirengti laidotuvėms ir ką sutvarkyti po jų. Jis remiasi Žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Darbo kodeksu, „Sodros“ ir savivaldybių informacija.

Ne viską reikia daryti patiems. Didžiąją dalį dokumentų paprastai sutvarko laidojimo įmonė, o mirtį savivaldybė įregistruoja pati. Jei šiuo metu esate vieni, paprašykite artimo žmogaus pabūti šalia, padėti paskambinti reikiamoms įstaigoms ar tiesiog užsirašyti, ką reikia padaryti toliau.

Atmintinė: pirmieji žingsniai

  1. Iškvieskite medikus. Jei žmogus mirė namuose, skambinkite 112. Jei mirė ligoninėje ar slaugos įstaigoje, mirtį konstatuoja ten dirbantys medikai.
  2. Gaukite medicininį mirties liudijimą. Jį elektroniniu būdu išrašo gydytojas. Be šio dokumento negalima nei laidoti, nei kremuoti.
  3. Pasirinkite laidojimo įmonę. Ji pasirūpins palaikų pervežimu, paruošimu, šarvojimu ir dalimi dokumentų. Turite teisę rinktis bet kurią laidojimo įmonę; neprivalote rinktis tos, kurią siūlo ligoninė ar kita įstaiga.
  4. Nuspręskite, laidoti karste ar kremuoti. Jei velionis buvo pareiškęs valią, jos reikia laikytis.
  5. Gaukite leidimą laidoti ir vietą kapinėse. Jį išduoda kapines prižiūrinti savivaldybės įstaiga ar įmonė.
  6. Praneškite artimiesiems ir suplanuokite laidotuves. Laidoti galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo mirties konstatavimo.
  7. Po laidotuvių kreipkitės dėl išmokų. Laidojimo pašalpą savivaldybė moka, jei kreipiatės per 12 mėnesių, o „Sodra“ laidojusiam asmeniui išmoka velionio pensiją už mirties mėnesį.

Jei žmogus mirė namuose

Skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad žmogus mirė. Atvyks greitoji medicinos pagalba, kuri konstatuos mirtį ir išduos biologinės mirties nustatymo pažymą. Apie mirtį namuose informuojama ir policija, kuri nusprendžia, ar jai reikia atvykti. Kol medikai nekonstatavo mirties, o policija nepriėmė sprendimo, mirusiojo nejudinkite ir nieko kambaryje nekeiskite.

Po to medicininį mirties liudijimą elektroniniu būdu išrašo velionio šeimos gydytojas jo poliklinikoje, o savaitgaliais ir švenčių dienomis budintis gydytojas. Paprastai reikia greitosios pagalbos pažymos ir velionio bei besikreipiančio asmens tapatybės dokumentų. Darbo dieną liudijimas dažniausiai išrašomas tą pačią dieną. Kokių dokumentų prašo jūsų poliklinika, geriausia paklausti telefonu prieš vykstant.

Laukta ir netikėta mirtis

Tolesni žingsniai priklauso nuo to, ar mirtis buvo laukta. Jei žmogus sirgo, mirties priežastis aiški iš medicininių įrašų ir jis buvo gydomas, gydytojas mirties liudijimą išrašo įprasta tvarka.

Jei mirtis buvo staigi ar netikėta, jos priežastis neaiški arba paskutinės ligos metu žmogus nesigydė, apie ją privaloma pranešti policijai. Tada gydytojas mirties liudijimo neišrašo, o skiria pomirtinį tyrimą. Palaikai vežami į teismo medicinos ar patologinės anatomijos įstaigą, o mirties liudijimą išrašo tyrimą atlikęs ekspertas. Tyrimas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms nemokamas. Pervežimą tyrimui organizuoja savivaldybė per sutartinę įmonę, tačiau ar už jį reikia mokėti, skiriasi: vienos savivaldybės jį apmoka, kitos ne. Paklauskite savo savivaldybės arba policijos pareigūnų.

Jei artimasis sunkiai serga ir gyvena namuose, apie tai, kaip elgtis, kai ateis laikas, verta iš anksto pasikalbėti su šeimos gydytoju ar paliatyviosios pagalbos komanda. Tai padeda iš anksto žinoti, kam skambinti ir kokių veiksmų imtis.

Jei žmogus mirė ligoninėje ar slaugos įstaigoje

Mirtį konstatuoja ir mirties liudijimą išrašo įstaigos gydytojai, o liudijimas dažniausiai išduodamas laidojančiam asmeniui tą pačią dieną. Palaikai kurį laiką laikomi ligoninės patalpose arba ligoninės sutartinėje saugykloje. Kiek laiko ir ar už tai reikia mokėti, nustato pati įstaiga, todėl paklauskite skyriaus personalo, iki kada palaikus reikia atsiimti.

Ligoninės dažnai turi sutartis su konkrečiomis laidojimo įmonėmis, bet šeima neprivalo jų rinktis. Palaikus gali atsiimti bet kuri jūsų pasirinkta laidojimo įmonė. Mirusiojo paruošimas laidoti ligoninėje yra mokama paslauga, todėl prieš sutikdami paklauskite kainos. Patologijos skyriai palaikus paprastai išduoda tik darbo valandomis, tad laiką suderinkite su laidojimo įmone.

Jei žmogus mirė užsienyje

Pirmiausia susisiekite su artimiausia Lietuvos ambasada ar konsulatu. Konsulinė įstaiga padeda bendrauti su vietos institucijomis ir gali įregistruoti mirtį, jei ji dar neįregistruota toje šalyje. Jei velionis turėjo kelionės draudimą, nedelsdami paskambinkite draudikui: daug kelionių draudimo sutarčių apima palaikų parvežimą.

Palaikus galima parvežti karste arba kremuoti užsienyje ir parvežti urną. Urnos parvežimas paprastai būna paprastesnis logistiškai ir dažnai kainuoja mažiau. Parvežimą organizuoja tarptautinio pervežimo paslaugas teikiančios laidojimo įmonės. Valstybė gali kompensuoti faktines parvežimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 3 996 €. Ši parama priklauso nuo šeimos pajamų, o kreiptis į savivaldybę reikia per 12 mėnesių. Plačiau rašome puslapyje „Laidojimo pašalpa“, o apie užsienyje įregistruotos mirties įtraukimą į apskaitą Lietuvoje – puslapyje „Mirties liudijimas“.

Kaip pasirinkti laidojimo įmonę

Laidojimo įmonė dažniausiai pasirūpina palaikų pervežimu ir laikymu šaldymo kameroje, mirusiojo paruošimu, karstu ar urna, šarvojimo sale, katafalku, kremavimu, leidimu laidoti ir kapo duobės iškasimu. Kai kurias paslaugas galite atsisakyti ar pasirūpinti jomis patys, pavyzdžiui, šarvoti namuose ar patys užsakyti gėles.

  • Neskubėkite pasirašyti pirmos sutarties. Net naktį neprivalote iš karto sutikti su pirmosios atvykusios įmonės pasiūlymu. Galite paskambinti į kelias įmones ir palyginti.
  • Paprašykite išskaidytos kainos. Paprašykite raštu nurodyti kiekvienos paslaugos ir prekės kainą, o ne vieną bendrą sumą. Taip aiškiau matyti, už ką mokate ir ko galite atsisakyti.
  • Pasakykite savo biudžetą. Patikima įmonė turėtų pasiūlyti sprendimų pagal jūsų galimybes, aiškiai paaiškinti pasirinkimus ir nespausti rinktis brangesnio karsto ar papildomų paslaugų.
  • Pasitikslinkite, ką įmonė sutvarkys pati. Paklauskite, ar ji pateiks prašymą leidimui laidoti, ar užsakys kremavimą ir kokiais veiksmais turėsite pasirūpinti patys.
  • Pasilikite sąskaitas. Jų gali prireikti, jei kreipsitės dėl paramos ar dalysitės išlaidomis su kitais artimaisiais.
  • Jei įmonė nenori iš anksto pateikti kainų arba aiškiai paaiškinti, kas į jas įeina, neskubėkite įsipareigoti – palyginkite kitą pasiūlymą.

Laidoti karste ar kremuoti

Kiekvienas pilnametis žmogus gali iš anksto pareikšti, ar sutinka būti kremuotas. Tai daroma testamentu, notaro patvirtintu dokumentu arba sutartimi su kremavimo įmone ir laidojančiu asmeniu. Jei velionis buvo nesutikęs, kremuoti draudžiama.

Jei velionis savo valios nepareiškė, kremuoti galima, kai to prašo artimieji ir raštu patvirtina, kad mirusysis kremavimui neprieštaravo. Jei artimieji nesutaria, sprendžia artimesnis giminės ryšys šia eile: sutuoktinis ar partneris, pilnamečiai vaikai, tėvai, broliai ir seserys, seneliai arba vaikaičiai. Jei nesutaria tos pačios eilės artimieji, pavyzdžiui, du vaikai, palaikai nekremuojami.

Prašymą kremuoti teikia laidojantis asmuo arba laidojimo įmonė. Reikia šių dokumentų:

  • medicininio mirties liudijimo;
  • laidojančio asmens tapatybės dokumento, o jei prašymą teikia kitas asmuo, ir įgaliojimo;
  • mirusiojo sutikimo būti kremuotam, jei jis buvo pareikštas;
  • jei sutikimo nėra, giminystę ar santuoką įrodančio dokumento ir artimųjų rašytinio sutikimo;
  • kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai buvo atliktas teismo medicinos tyrimas, prokuroro rašytinio sutikimo.

Jei velioniui buvo įsodintas širdies stimuliatorius ar kitas prietaisas su baterija, pasakykite apie tai laidojimo įmonei: prieš kremavimą jis išimamas. Kremavimas paprastai atliekamas per vieną ar dvi paras, bet tai priklauso nuo krematoriumo užimtumo. Urną galima palaidoti kape, padėti į kolumbariumo nišą arba kurį laiką laikyti namuose. Apie tai rašome puslapyje „Kolumbariumas“.

Leidimas laidoti ir vieta kapinėse

Prieš laidojant reikia leidimo laidoti. Jį išduoda kapines prižiūrinti savivaldybės įstaiga ar įmonė, o prašymą dažniausiai pateikia laidojimo įmonė. Paprastai reikia prašymo, asmens dokumento ir medicininio mirties liudijimo, o laidojant urną ir kremavimo pažymos. Daugelyje savivaldybių prašymą galima pateikti ir internetu per epaslaugos.lt. Pavyzdžiui, Šiauliuose leidimas išduodamas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o Kaune nemokamai.

  • Jei šeima turi kapavietę. Laidoti esamoje kapavietėje paprastai galima tik su kapavietės prižiūrėtojo, tai yra žmogaus, kuriam ji įregistruota, sutikimu. Jei tas žmogus mirė, pasiteiraukite kapinių administracijos, kaip perrašyti kapavietę.
  • Jei reikia naujos vietos. Naujos kapavietės daugumoje miestų skiriamos tik vienose ar keliose kapinėse, ir dažniausiai nemokamai. Mokama už kapo duobės iškasimą.
  • Jei nežinote, kur palaidoti kiti šeimos nariai. Kaip tai sužinoti, rašome straipsnyje „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.

Kur laidojama didžiuosiuose miestuose, kaip kreiptis dėl leidimo ir kokios administracijos darbo valandos, rasite puslapiuose apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos kapines.

Kada vyksta laidotuvės

Pagal įstatymą laidoti galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Ilgiausio termino įstatymas nenustato. Dažniausiai atsisveikinimas ir laidojimas suorganizuojami per kelias dienas, tačiau juos galima atidėti, jei laukiama artimųjų iš užsienio ar atliekamas pomirtinis tyrimas. Tokiu atveju palaikai laikomi laidojimo įmonės šaldymo patalpoje, o ši paslauga paprastai yra mokama.

Planuodami laidotuves, aptarkite šiuos dalykus:

  • Šarvojimas. Šarvojama laidojimo namų salėje, kartais namuose. Nuspręskite, kiek laiko truks atsisveikinimas ir ar jis bus atviras visiems.
  • Religinės apeigos. Jei norite šv. Mišių ar kunigo palydos, kuo anksčiau susisiekite su parapija. Kitų tikėjimų bendruomenės turi savo tradicijas, todėl pasitarkite su jų atstovais.
  • Apranga. Velioniui dažniausiai parenkami jo mėgti ar šventiniai drabužiai. Juos atiduokite laidojimo įmonei iš anksto.
  • Pranešimas apie mirtį. Artimiausiems žmonėms geriausia paskambinti, o kitiems galima pranešti žinute ar paskelbti nekrologą. Nurodykite šarvojimo vietą ir laiką, laidotuvių datą bei kapines.
  • Atsisveikinimo žodžiai. Jei kalbėsite per laidotuves, pagalbos rasite puslapyje „Atsisveikinimo žodžiai“.
  • Gedulingi pietūs. Jie nėra privalomi. Šeima gali surengti kuklų susibūrimą arba gedulingų pietų visai atsisakyti. Svarbiausia pasirinkti tai, kas priimtina artimiesiems.

Laisvos dienos darbe

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį darbuotojo prašymu suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Apmokamų laisvų dienų įstatymas nenumato, tačiau daug darbdavių jas suteikia pagal kolektyvinę sutartį ar savo tvarką. Kai kurie moka ir pašalpą mirus artimajam, todėl verta paklausti personalo skyriaus.

Ką sutvarkyti po laidotuvių

Daug kas Lietuvoje vyksta automatiškai. Savivaldybė mirtį įregistruoja pati pagal elektroninį mirties liudijimą, o „Sodra“ ir kitos institucijos mirties duomenis gauna iš Gyventojų registro. Vis dėlto kai kurių dalykų reikia paprašyti patiems.

  • Mirties įrašo išrašas. Jo gali prireikti notarui, bankui ar užsienio institucijoms. Jis kainuoja 6,20 Eur. Kaip jį užsisakyti, rašome puslapyje „Mirties liudijimas“.
  • Laidojimo pašalpa. Ją moka savivaldybė laidojusiam asmeniui, nepriklausomai nuo pajamų. 2026 m. ji yra 592 €. Prašymą reikia pateikti per 12 mėnesių, galima ir internetu per spis.lt. Plačiau puslapyje „Laidojimo pašalpa“.
  • Velionio pensija. Jei velionis gavo pensiją, „Sodra“ laidojusiam asmeniui išmoka pensiją už mirties mėnesį ir dar vieno mėnesio pensijos sumą. Tam reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Kitas neišmokėtas sumas gauna paveldėtojai.
  • Našlių ir našlaičių pensijos. Sutuoktiniui ir vaikams gali priklausyti našlių ar našlaičių pensija. Teisė į ją priklauso nuo velionio draudimo stažo ir šeimos situacijos, todėl pasitikslinkite „Sodroje“.
  • Nelaimingas atsitikimas darbe. Jei mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, šeimai gali priklausyti draudimo išmoka. Į „Sodrą“ kreipiamasi per 3 mėnesius.
  • Darbdavys. Darbo sutartis pasibaigia mirus darbuotojui, o darbdavys apie tai praneša „Sodrai“. Vis dėlto paskambinkite velionio darbdaviui: jis turi išmokėti priklausantį darbo užmokestį, o kartais moka ir pašalpą šeimai.
  • Asmens dokumentai. Mirus žmogui jo pasas ir asmens tapatybės kortelė nebegalioja. Juos galima grąžinti Migracijos departamentui.
  • Automobilis. Gavusi duomenis apie savininko mirtį, „Regitra“ sustabdo automobilio dalyvavimą eisme. Būsimas paveldėtojas jį gali laikinai įregistruoti savo vardu. Sąlygas pasitikrinkite „Regitroje“.
  • Bankai, ryšio ir komunalinės paslaugos. Kaip nutraukti ar perimti sutartis ir kokių dokumentų reikės, kiekviena įmonė nustato pati, todėl pasiteiraukite jų klientų aptarnavimo skyriuose.

Paveldėjimas

Palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Dažniausiai tai daroma pateikiant prašymą notarui pagal paskutinę velionio gyvenamąją vietą. Notaras patikrins, ar buvo sudarytas testamentas, ir paaiškins tolesnius žingsnius. Jei terminą praleidote dėl svarbios priežasties, jį gali atnaujinti teismas. Atminkite, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos, todėl jei abejojate, pirmiausia pasitarkite su notaru.

Kas per kiek laiko

  • Pirmomis valandomis: iškviesti medikus, gauti mirties liudijimą, susisiekti su laidojimo įmone.
  • Per 1–3 dienas: nuspręsti dėl laidojimo ar kremavimo, gauti leidimą laidoti, pranešti artimiesiems, palaidoti.
  • Per pirmąsias savaites: kreiptis į „Sodrą“ dėl velionio pensijos, pranešti darbdaviui, bankams ir paslaugų teikėjams.
  • Per 3 mėnesius: priimti palikimą, kreiptis dėl išmokos, jei mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
  • Per 12 mėnesių: kreiptis dėl laidojimo pašalpos ir paramos palaikams parvežti iš užsienio.

Jei nėra kam laidoti

Jei mirusysis neturėjo artimųjų arba niekas nesiima jo laidoti, laidojimą pagal įstatymą organizuoja savivaldybė. Apie tokį atvejį praneškite savivaldybės administracijai arba seniūnijai.

Pasirūpinkite ir savimi

Pirmosiomis dienomis po netekties dėmesį dažnai užima praktiniai reikalai, o stipresnės emocijos gali iškilti vėliau, kai laidotuvės baigiasi. Gedėjimo eiga kiekvienam žmogui skirtinga. Leiskite sau pailsėti, priimkite artimųjų pagalbą ir nebūkite vieni. Jei sunku, kalbėti galima su emocinės paramos „Vilties linija“ nemokamu telefonu 116 123, kuri dirba visą parą. Jei jūsų ar kito žmogaus gyvybei gresia pavojus, skambinkite 112.

Dažni klausimai

Kam skambinti, kai žmogus miršta namuose?

Bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę medikai konstatuos mirtį, o policija nuspręs, ar jai reikia atvykti. Laidojimo įmonei skambinkite tada, kai mirtis konstatuota.

Ar reikia pačiam registruoti mirtį?

Ne. Nuo 2017 m. mirtį savivaldybė įregistruoja pati, kai gauna elektroninį medicininį mirties liudijimą. Pačiam kreiptis reikia tik tada, kai žmogus mirė užsienyje.

Per kiek laiko po mirties reikia palaidoti?

Įstatymas nustato tik tai, kad laidoti galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Ilgiausio termino nėra, bet dažniausiai laidojama per vieną ar dvi dienas.

Ar reikia rinktis laidojimo įmonę, kurią siūlo ligoninė?

Ne. Šeima gali pasirinkti bet kurią laidojimo įmonę, net jei ligoninė turi sutartį su kita.

Kas sprendžia dėl kremavimo, jei velionis valios nepareiškė?

Artimieji. Jei jie nesutaria, sprendžia artimesni giminės: pirmiausia sutuoktinis ar partneris, tada pilnamečiai vaikai, tėvai, broliai ir seserys, seneliai ar vaikaičiai. Jei nesutaria tos pačios eilės artimieji, kremuoti negalima.

Kiek laisvų dienų suteikiama mirus artimajam?

Darbdavys privalo suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų laidotuvėms. Apmokamas laisvas dienas kai kurie darbdaviai suteikia savo noru ar pagal kolektyvinę sutartį.