Vėlinės: datos, tradicijos, kapų tvarkymas ir eismas

Vėlinės – mirusiųjų atminimo diena, minima lapkričio 2-ąją. Dieną prieš jas, lapkričio 1-ąją, švenčiama Visų šventųjų diena. Lietuvoje abi dienos tapo bendru artimųjų atminimo laiku: žmonės lanko kapines, sutvarko kapus, uždega žvakes ir susitinka su šeima.

Šiame straipsnyje rasite Vėlinių datas ir nedarbo dienų tvarką, Bažnyčios papročius, senąsias lietuvių tradicijas, kapų tvarkymo ir atliekų rūšiavimo taisykles, eismo ir transporto patarimus.

Jei per Vėlines planuojate aplankyti kelias kapines, maršrutą verta susidėlioti iš anksto: didmiesčiuose dalyje gatvių prie kapinių keičiamas eismas, ribojamas automobilių statymas ir tankinami viešojo transporto reisai. Tikslius pakeitimus visada tikrinkite savo savivaldybės informacijoje prieš kelionę.

Kada Vėlinės

Datos kasmet tos pačios: lapkričio 1 d. Visų šventųjų diena, lapkričio 2 d. Vėlinės, oficialiai Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.

• 2026 m. Visų šventųjų diena sekmadienį, Vėlinės pirmadienį.
• 2027 m. Visų šventųjų diena pirmadienį, Vėlinės antradienį.
• 2028 m. Visų šventųjų diena trečiadienį, Vėlinės ketvirtadienį.
• 2029 m. Visų šventųjų diena ketvirtadienį, Vėlinės penktadienį.

Ar Vėlinės yra nedarbo diena

Taip. Darbo kodekso 123 straipsnis abi dienas įrašo į švenčių dienų sąrašą: lapkričio 1-ąją Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Lapkričio 1-oji nedarbo diena buvo ir anksčiau, o lapkričio 2-oji tokia tapo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XIII-2415). 2025 m. Seime svarstytas siūlymas lapkričio 2-ąją vėl padaryti darbo diena, vietoj jos nedarbo diena paskelbiant sausio 13-ąją, pritarimo negavo.

• Darbas šventės dieną. Švenčių dieną dirbama tik darbuotojui sutikus, išskyrus suminę darbo laiko apskaitą ir kolektyvinėje sutartyje numatytus atvejus.
• Trumpesnė diena prieš šventę. Pagal Darbo kodekso 112 straipsnį švenčių išvakarėse darbo diena trumpinama viena valanda. 2028 ir 2029 m. spalio 31-oji yra darbo diena, todėl ji bus trumpesnė. 2026 ir 2027 m. spalio 31-oji pasitaiko savaitgalį.
• Šventė savaitgalį. Darbo kodeksas nenumato, kad savaitgalį pasitaikiusi šventė būtų perkeliama į darbo dieną. 2026 m. lapkričio 1-oji yra sekmadienis, todėl papildomos laisvos dienos nebus.

Kai šventinės dienos prisijungia prie savaitgalio, keliuose ir kapinėse paprastai padaugėja žmonių. Jei galite, kapus patogiau sutvarkyti ir aplankyti ne pačiomis intensyviausiomis valandomis.

Visų šventųjų diena ir Vėlinės: kuo skiriasi

Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.) yra katalikų iškilmė, kurią pagerbiami visi šventieji, ir žinomi, ir nežinomi. Ankstyvaisiais amžiais ji švęsta pavasarį, pirmąjį sekmadienį po Sekminių. Į lapkričio 1-ąją ją perkėlė popiežius Grigalius III (731–741), o visoje Bažnyčioje švęsti įvedė Grigalius IV (827–844). Tikintieji tą dieną dalyvauja šv. Mišiose.

Vėlinės (lapkričio 2 d.) skirtos visiems mirusiesiems. Malda už mirusiuosius krikščionių bendruomenėse žinoma nuo IV amžiaus. 998 m. Kliuni vienuolyno abatas Odilonas įvedė maldas už mirusiuosius iškart po Visų šventųjų, o XIII amžiuje šis paprotys paplito visoje Bažnyčioje. 1915 m. popiežius Benediktas XV leido kunigams Vėlinių dieną aukoti trejas šv. Mišias, todėl daugelyje parapijų jos aukojamos rytą, dieną ir vakare. Pagrindinės Mišios dažnai baigiamos procesija į kapines.

Liturginiame kalendoriuje Visų šventųjų diena yra iškilmė, o Vėlinės laikomos tolygiomis iškilmei. Lietuvoje abi dienos susiliejo į vieną atminimo laiką: kapai lankomi ir lapkričio 1-ąją, ir 2-ąją.

Vėlinių aštuondienis

Lietuvos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje lapkričio 1–8 dienos vadinamos Vėlinių aštuondieniu (oktava), arba Maldos už mirusiuosius aštuondieniu. Tai lietuviškojo kalendoriaus ypatybė: visuotinėje Bažnyčioje po XX amžiaus reformų oktavos liko tik Kalėdų ir Velykų. Aštuondienio metu tikintieji lanko kapines ir meldžiasi už mirusiuosius.

Mišias už mirusįjį galima užprašyti bet kuriuo metu. Kai kuriose parapijose per Vėlines prie zakristijos padedami lapeliai, ant kurių parapijiečiai užrašo mirusiųjų vardus, o už juos meldžiamasi per Mišias. Kaip tai daroma jūsų parapijoje, galima pasiteirauti parapijos raštinėje.

Visuotiniai atlaidai mirusiesiems

Katalikų Bažnyčioje Vėlinių laikotarpiu galima pelnyti visuotinius atlaidus, skirtus mirusiesiems. Juos Vėlinėms 1914 m. suteikė popiežius Pijus X. Įprasta tvarka tokia:

• Kapinių lankymas lapkričio 1–8 d. aplankant kapines ir pasimeldžiant už mirusiuosius;
• Bažnyčios ar koplyčios aplankymas lapkričio 2 d. sukalbant „Tėve mūsų“ ir Tikėjimo išpažinimą;
• trys įprastos sąlygos: išpažintis, Komunija ir malda Popiežiaus intencija.

2020 ir 2021 m. dėl pandemijos atlaidų laikas buvo pratęstas visam lapkričiui, tačiau tai buvo išimtis. Kokia tvarka galioja šiais metais, skelbia vyskupijos ir parapijos.

Lietuviškos Vėlinių tradicijos

Mirusiųjų pagerbimas rudens pabaigoje Lietuvoje daug senesnis už krikščionybę. Senovės lietuviai šį laiką vadino Ilgėmis. Ilgės švęstos nuėmus derlių, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje. XVI amžiaus autorius Jonas Lasickis mini, kad jos švęstos lapkričio antrą dieną. Ilges aprašo ir Janas Dlugošas, Aleksandras Gvanjinis, Motiejus Strijkovskis, vėliau Simonas Daukantas.

Ilgių metu vėlės buvo pagerbiamos ir namuose, ir kapinėse. Joms mesdavo maisto po stalu, suolais ar į kertes, nuliedavo pirmuosius gėrimo lašus, ant kapų palikdavo valgio. Iškeptą duoną iš pradžių skirdavo protėviams, vėliau atiduodavo elgetoms. Įsigalėjus krikščionybei, Ilges pakeitė Vėlinės, tačiau dalis papročių išliko gerokai ilgiau.

Etnologo Libero Klimkos duomenimis, Dzūkijoje buvo ruošiama Dziedų vakarienė iš devynių patiekalų. Ji valgyta be peilių, o nuo kiekvieno patiekalo atidėdavo po tris kąsnius vėlėms. Vakarienę palikdavo ant stalo per naktį, kitą dieną atiduodavo elgetoms. Kai kur kūrendavo pirtį, kad vėlės galėtų sušilti, palikdavo pravertus langus ir duris. Pasak Lietuvių enciklopedijos, Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje maistas ant kapų būdavo paliekamas per naktį.

Žvakės ant kapų yra palyginti naujas paprotys. Pirmosios žinios apie jį siekia XIX amžiaus pabaigą: apie 1880 m. Akmenų kaime prie Senosios Varėnos kunigas liepė ant kapų uždegti pašventintas vaškines žvakes. Užnemunėje paprotys prigijo anksčiau, o visoje Lietuvoje paplito tik XX amžiuje, ypač po Antrojo pasaulinio karo. Anksčiau kapinės būdavo apšviečiamos laužais.

Sovietmečiu Vėlinės įgavo ir kitą prasmę. 1956 m. lapkričio 2-osios vakarą Kauno senosiose kapinėse susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Tai buvo vienas iš taikių pasipriešinimo režimui ženklų. Valdžia tuo metu rengdavo alternatyvius minėjimus spalio pabaigos ar lapkričio pradžios šeštadienį.

Šiandien dažniausi Vėlinių papročiai yra tokie:

• Žvakelė ant kapo. Uždegta liepsnelė reiškia, kad žmogus prisimenamas. Daug kas uždega žvakelę ir ant apleisto, niekieno nelankomo kapo.
• Kapų sutvarkymas. Prieš Vėlines kapai sutvarkomi ir paruošiami žiemai. Tai daroma kartu su šeima, dažnai ir su vaikais.
• Kelionė į tėviškę. Vėlinės yra viena iš nedaugelio progų, kai susitinka visa giminė, net ir gyvenanti toli.
• Bendra vakarienė. Grįžę iš kapinių, artimieji susėda prie stalo ir prisimena mirusiuosius: pasakoja istorijas, žiūri senas nuotraukas.
• Atminimo vietos. Žvakelės uždegamos ir prie karių, partizanų, Sausio 13-osios aukų kapų bei paminklų. Skautai ir šauliai rengia Vėlinių žygius, kurie kartais nusidriekia per 100 km.

Kapų tvarkymas prieš Vėlines

Kapą geriausia sutvarkyti likus vienai ar dviem savaitėms iki Vėlinių. Paskutinėmis dienomis kapinėse daug žmonių, o atliekų konteineriai būna perpildyti. Ką paprastai darome:

1. nugrėbiame lapus ir išraviame piktžoles;
2. nuimame nuvytusias gėles ir sudegusias žvakes;
3. nuplauname paminklą ir plokštę švariu vandeniu su minkštu šepečiu;
4. papildome smėlį ar dekoratyvinę skaldą;
5. apkarpome krūmelius ir paruošiame augalus žiemai;
6. pasodiname ar pastatome rudeninių gėlių.

Paminklui nenaudokite rūgščių valiklių, chloro ir šiurkščių šveitiklių. Granitas atsparesnis, bet marmuras ir smiltainis nuo jų greitai praranda blizgesį ir gali ištrupėti. Jei paminklas senas ar labai nešvarus, verčiau pasitarkite su akmentašiu. Kaip valyti skirtingus akmenis, rašome straipsnyje „Paminklų valymas“, o kaip prižiūrėti kapą visus metus, straipsnyje „Kapų tvarkymas“.

Rudenį ant kapų dažnai pasirenkamos chrizantemos, viržiai ir kitos vėsesniam orui atsparios gėlės vazonuose. Vėliau, artėjant žiemai, augalus galima pridengti eglišakiais – jie padeda apsaugoti jautresnius augalus nuo šalčio ir kartu atrodo tvarkingai. Kokie augalai tinka kapui, rašome straipsnyje „Augalai ant kapo“. Rudens gėles plačiau aptariame straipsnyje „Gėlės kapams“.

Ką leidžia ir ko neleidžia kapinių taisyklės

Lankymo, laidojimo ir tvarkymo tvarką nustato kiekviena savivaldybė savo kapinių taisyklėse, o prie kapinių turi būti informacinė lenta su lankymo laiku. Dažniausiai pasitaikantys reikalavimai:

• kapavietėje negalima sodinti aukštų medžių su stambiomis šaknimis ir šakomis, kurie gali sugadinti gretimus kapus; leidžiamos koloninės ir nykštukinės formos;
• negalima savavališkai didinti kapavietės ploto ar sodinti augalų bendro naudojimo vietose;
• statybines ir paminklo keitimo atliekas išsiveža patys darbus atliekantys žmonės ar įmonės, jos nemetamos į kapinių konteinerius;
• saugomose, paveldo kapinėse naujam paminklui ar jo keitimui reikia Kultūros paveldo departamento pritarimo.

Pagal Vyriausybės patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles, jei kapavietė netvarkoma ilgiau nei metus, jos prižiūrėtojas pirmiausia gauna raštišką įspėjimą. Neprižiūrima kapavietė pripažįstama tik tada, kai ji netvarkyta ne trumpiau kaip dvejus metus ir tai nusprendžia savivaldybės komisija. Vis dėlto, jei kapą lankote retai, verta bent kartą per metus jį sutvarkyti arba paprašyti, kad tai padarytų kas nors kitas.

Kaip rūšiuoti kapinių atliekas

Prieš Vėlines kapinių atliekų būna maždaug dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Atliekų tvarkytojų duomenimis, daugiau nei pusė jų išmetama ne į tą konteinerį. Aplinkos ministerija 2025 m. spalį priminė, kaip rūšiuoti:

• Stiklo konteineris: tik švarios stiklinės žvakidės be įdėklo, be vaško ar parafino likučių, nuėmus plastikines dalis.
• Mišrios atliekos: žvakės su vašku ar parafinu, panaudoti įdėklai, dirbtinės gėlės, kempinės, kaspinai.
• Plastiko pakuotės: plastikiniai gėlių vazonai be žemių.
• Žaliosios atliekos: gyvos gėlės, eglišakiai, lapai, spygliai, samanos ir mediniai vainikų karkasai, be plastiko ir vielų.
• Elektroninės žvakės ir baterijos: ne į kapinių konteinerius, o į elektronikos ir baterijų surinkimo vietas.

Jei kapinėse nėra tinkamų konteinerių, atliekas parsivežkite. Jei konteineriai pilni, nepalikite maišų šalia. Atliekų tvarkytojų patarimai dėl žvakidžių su vaško likučiais skiriasi, todėl, jei kapinėse kabo kitokia instrukcija, laikykitės jos.

Žvakės kapams: kokias rinktis

Žvakių prieš Vėlines perkama labai daug: vien „Maxima“ 2024 m. per sezoną pardavė apie 4,5 mln. kapų žvakių, maždaug pusę metinio kiekio. Rimi apklausoje svarbiausiu kriterijumi 38 proc. žmonių nurodė degimo trukmę, 28 proc. kainą, 20 proc. dizainą ir 13 proc. ekologiškumą.

• Stiklinės žvakidės su įdėklu. Tradicinis pasirinkimas. Dega nuo kelių valandų iki kelių parų, priklausomai nuo dydžio. Žvakidė su dangteliu geriau atlaiko vėją ir lietų.
• Daugkartinė žvakidė ir keičiami įdėklai. Aplinkos ministerija pataria stiklinę žvakidę naudoti keletą metų ir keisti tik įdėklą. Taip lieka gerokai mažiau stiklo atliekų.
• Natūralaus vaško žvakės. Parafinas gaminamas iš naftos ir degdamas išskiria suodžių, todėl ekologiškesnės yra natūralaus vaško žvakės.
• Elektroninės žvakės. LED žvakės su baterijomis šviečia kelias dienas ar savaites, neužgęsta nuo vėjo ir lietaus. Jos patogios, jei kapą lankote retai. Išsekusias baterijas ir pačią žvakę atiduokite į elektronikos ir baterijų surinkimą.

Degančią žvakę statykite toliau nuo sausų vainikų, eglišakių ir dirbtinių gėlių. Jei kapą lanko vaikai, elektroninė žvakė yra saugesnis pasirinkimas. Etnologai primena, kad senoji tradicija buvo ne žvakės, o maistas: kai kas vietoj kelių žvakių ant kapo padeda obuolį ar paberia grūdų paukščiams. Žvakių rūšis, degimo trukmę ir saugumą plačiau aptariame straipsnyje „Žvakės kapams“.

Eismas ir transportas per Vėlines

Lapkričio 1–2 d. keliuose būna daugiau eismo įvykių. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, šiomis dienomis užregistruota 8 (2021 m.), 14 (2022 m.), 21 (2023 m.) ir 11 (2024 m.) eismo įvykių. Draudikų duomenimis, 2024 m. Vėlinių laikotarpiu eismo įvykių buvo apie trečdaliu daugiau nei įprastai.

Policija Vėlinių savaitgalį dirba sustiprintu režimu, prie didžiausių kapinių reguliuoja eismą, įveda apvažiavimus ir draudžia stoti prie vartų bei stotelių. Jos patarimai:

• jei įmanoma, rinkitės viešąjį transportą;
• automobilį statykite tik leistinoje, apšviestoje vietoje, uždarykite langus ir liuką;
• automobilyje matomoje vietoje nepalikite rankinės, telefono ar dokumentų, nesivežkite didelių sumų grynųjų;
• pėstieji, ypač sutemus, turėtų segėti atšvaitą;
• jei oro temperatūra nukrenta žemiau 7 °C, verta jau turėti žiemines padangas.

Konkrečius eismo ribojimus ir papildomus reisus savivaldybės paskelbia spalio antroje pusėje. Kad žinotumėte, ko tikėtis, štai kaip buvo 2025 m.:

• Vilnius. Nuo spalio 22 d. draudžiama stovėti prie Rokantiškių, Karveliškių, Kairėnų ir Saltoniškių kapinių autobusų apsisukimo žiedų ir vartų. Lapkričio 1–2 d. prie Rokantiškių, Kairėnų ir Karveliškių įvestas vienpusis eismas ir apvažiavimai, lapkričio 1 d. uždaryta Ąžuolyno g. prie Saltoniškių kapinių. Dažniau važiavo autobusai 37 ir 115 (Rokantiškės), 63 (Karveliškės), 2 (Liepynė), 38 ir 114 (Kairėnai), troleibusai 2, 7, 16 ir 19.
• Kaunas. Spalio 25–26 d. ir spalio 31 – lapkričio 2 d. kursavo papildomi reisai: Nr. 25 iki Karmėlavos kapinių, Nr. 62, dažniau važiavo Nr. 61 ir 44, Nr. 39A iki Romainių kapinių, Nr. 69B iki Senosios Karmėlavos kapinių. Prieš Visų šventųjų dieną Kauno kapinėse paprastai dvi savaites įvažiuoti automobiliu leidžiama visiems lankytojams, ne tik turintiems leidimą.
• Klaipėda. Papildomi autobusai važiuoja į Lėbartų ir Joniškės kapines, o specialus maršrutas Nr. 117 jungia abejas kapines.

Daugiau apie konkrečias kapines rasite puslapiuose Vilniaus kapinės, Kauno kapinės, Klaipėdos kapinės, Šiaulių kapinės ir Panevėžio kapinės. Jei nežinote, kur palaidotas giminaitis, padės straipsnis „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.

Kaip pasiruošti kapinių lankymui

• Laikas. Lapkričio 1-osios popietę kapinėse ir keliuose būna daugiausia žmonių. Ramiau rytą arba dieną prieš šventes. Kauno kapinių taisyklės per Visų šventųjų dieną ir Vėlines lankymo laiko neriboja, bet rekomenduoja lankyti šviesiu paros metu.
• Ką pasiimti. Žiebtuvėlį ar ilgus degtukus, pirštines, maišelį šiukšlėms, butelį vandens gėlėms ir žibintuvėlį, jei eisite sutemus.
• Vyresni artimieji. Jei kartu eina senelis ar močiutė, pasirūpinkite, kur pailsėti, ir neplanuokite aplankyti per daug kapinių vieną dieną.
• Laidotuvės per šventes. Nacionalinės taisyklės laidoti lapkričio 1–2 d. nedraudžia, bet savivaldybės gali tai riboti. Pavyzdžiui, Kaune Visų šventųjų dieną nelaidojama, o lapkričio 2-ąją laidoti galima. Jei laidotuvės sutampa su šventėmis, laiką suderinkite su kapinių prižiūrėtoju.

Kapinėse kalbama tyliai, nevaikščiojama per kapus ir nieko neimama nuo svetimų kapų, net jei atrodo, kad žvakė ar gėlė niekam nereikalinga.

Jei negalite nuvykti

Ne visi gali parvažiuoti, ypač gyvenantys toli ar užsienyje. Galite paprašyti giminių ar kaimynų uždegti žvakelę ir nusiųsti nuotrauką. Galite užprašyti šv. Mišias už mirusįjį savo ar artimųjų parapijoje: malda už mirusįjį nepriklauso nuo to, kur jis palaidotas. Taip pat galite uždegti žvakę namuose ir tą vakarą prisiminti velionį.

Kapo sutvarkymą prieš Vėlines galima užsakyti ir iš kapų priežiūros paslaugas teikiančių žmonių ar įmonių. Kai kurios šeimos, neturinčios artimųjų kapų netoliese, prieš Vėlines sutvarko apleistą svetimą kapą ir uždega ant jo žvakelę. Plačiau: „Kapo priežiūra iš toli“.

Dažni klausimai

Ar lapkričio 2-oji yra nedarbo diena?

Taip, nuo 2020 m. Pagal Darbo kodekso 123 straipsnį nedarbo dienos yra ir lapkričio 1-oji, ir lapkričio 2-oji. Jei šventė pasitaiko savaitgalį, laisva diena į darbo dieną neperkeliama.

Ar galima uždegti žvakelę ant svetimo kapo?

Taip. Tai sena ir graži tradicija, ypač kai kapas apleistas ar niekieno nelankomas. Tik nieko nekeiskite ir nenuimkite: tai daryti gali artimieji.

Ar vesti vaikus į kapines per Vėlines?

Lietuvoje tai įprasta. Vaikui paprastai paaiškinkite, kur einate ir kodėl: aplankyti senelių, uždegti jiems žvakelę. Leiskite padėti sutvarkyti kapą ar uždegti žvakę, tada vaikas jaučiasi dalyvaujantis, o ne tik stebintis.

Kur išmesti sudegusią žvakę?

Žvakė su vaško likučiais ar įdėklu metama į mišrių atliekų konteinerį. Į stiklo konteinerį dedama tik švari stiklinė žvakidė be įdėklo ir plastikinių dalių. Elektroninės žvakės atiduodamos į elektronikos atliekų surinkimą.

Kada nuimti žvakes po Vėlinių?

Sudegusias žvakes nuimkite kitą kartą lankydami kapą. Ilgai paliktos jos prisipildo vandens ir užšąla, o stiklas gali suskilti. Elektronines žvakes nuimkite arba pakeiskite baterijas, kai jos nustoja šviesti.

Ar per Vėlines laidojama?

Valstybės taisyklės to nedraudžia, bet kiekviena savivaldybė nustato savo tvarką. Kaune Visų šventųjų dieną nelaidojama, lapkričio 2-ąją galima. Tikslią tvarką pasakys kapinių prižiūrėtojas arba laidojimo įmonė.

Pirmosios Vėlinės po netekties

Jei šiais metais kas nors iš jūsų aplinkos neteko artimo žmogaus, pirmosios Vėlinės jam gali būti ypač sunkios. Pakvieskite kartu nuvykti į kapines arba tiesiog parašykite trumpą žinutę. Keli pavyzdžiai, kuriuos galite nukopijuoti:

• Galvoju apie Tave šiomis dienomis. Uždegsiu žvakelę ir Tavo mamai.
• Žinau, kad šios Vėlinės pirmosios be jo. Jei nori, nuvažiuokime į kapines kartu.
• Šiandien prisimename ir Jūsų tėtį. Esame šalia.
• Šviesių prisiminimų Jums per Vėlines. Ji buvo nuostabus žmogus.

Daugiau žodžių rasite puslapiuose užuojautos žinutės ir religinės užuojautos.