Kai artimo žmogaus netenka draugas, kaimynas, kolega ar giminaitis, dažnai norisi padėti, bet neaišku kaip. Žodžiai „jei ko reikės, skambink“ yra nuoširdūs, tačiau gedinčiam žmogui gali būti sunku pačiam paprašyti pagalbos. Daug labiau padeda konkretūs darbai: atvežtas maistas, paimti iš mokyklos vaikai, nuvežimas į savivaldybę ar parapiją, žinutė per metines.

Jei norite padėti dabar, pradėkite nuo trijų dalykų: pasiūlykite vieną konkretų darbą, neverskite žmogaus kalbėti ir po kelių savaičių parašykite dar kartą. Dažnai būtent nuoseklus buvimas šalia yra vertingesnis už ilgą vienkartinę žinutę.

Šiame straipsnyje surašėme, ką galima padaryti pirmosiomis dienomis ir savaitėmis, kaip padėti su laidotuvių reikalais ir dokumentais, kokias datas verta prisiminti ir kur kreiptis, jei matote, kad žmogui reikia profesionalios pagalbos. Patarimus grindžiame Lietuvos sveikatos įstaigų, valstybės institucijų, pagalbos linijų ir hospisų skelbiama informacija, o svarbiausius teiginius siejame su konkrečiais šaltiniais.

Pirmosios dienos: ką galite padaryti

Pirmosiomis dienomis šeima tvarko daug reikalų: kalbasi su laidojimo įmone ir parapija, praneša giminėms, priima atvykstančius. Kasdieniai darbai tuo metu dažnai lieka nepadaryti. Štai ką gali perimti draugas ar kaimynas:

Atvežkite maisto. Paruoštas maistas porcijomis, kurį galima pašildyti ar užšaldyti, pravers ir šeimai, ir atvykusiems giminėms. Paklauskite, ar kas nors nevalgo tam tikrų produktų. Jei maistą neša keli žmonės, susitarkite, kad jis nebūtų atvežtas tą pačią dieną.
Apsipirkite. Paklauskite, ko trūksta namuose, ir nupirkite: duonos, pieno, kavos, vaistinės prekių, gyvūnų ėdalo. Jei šeima nori, susitarkite dėl pirkinių kelias savaites iš anksto.
Pasirūpinkite vaikais. Pasiūlykite nuvežti ir parvežti vaikus į mokyklą ar darželį, į būrelius, pasirūpinti jais laidotuvių dieną ar per susitikimus su laidojimo įmone.
Pasirūpinkite gyvūnais. Išveskite šunį, pašerkite gyvūnus, jei šeima išvyksta į laidotuves kitame mieste. Galite pasiūlyti paimti gyvūną pas save kelioms dienoms.
Padėkite su transportu. Nuvežkite į laidojimo namus, parapiją, kapines, savivaldybę ar banką. Pasitikite iš toli atvykstančius giminaičius stotyje ar oro uoste.
Pasiūlykite nakvynę. Jei į laidotuves atvyksta daug giminių, nakvynė pas kaimyną ar draugą palengvina šeimos namų rūpesčius.
Perimkite namų darbus. Išplaukite indus, nupjaukite žolę, nukaskite sniegą, palaistykite gėles, išneškite šiukšles.
Padėkite pranešti kitiems. Jei šeima paprašo, praneškite bendriems pažįstamiems, kada ir kur bus atsisveikinimas, kad šeimai nereikėtų kartoti to dešimtis kartų telefonu.

Valstybės portalas pagalbasau.lt, kurį prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas, netekties puslapyje gedinčiajam pataria pasirūpinti fizine sveikata, tarp jų reguliariai maitintis ir ilsėtis. Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso psichologės patarimuose gedintiesiems taip pat minima nelikti vienam. Atvežtas maistas ar ramus buvimas šalia yra būdas prie to prisidėti.

Kaip pasiūlyti pagalbą konkrečiai

Sopočkos hospiso psichologės patarimuose gedintiesiems siūloma sakyti aplinkiniams apie savo poreikius. Tačiau pirmosiomis dienomis žmogui dažnai sunku net sugalvoti, ko jam reikia. Todėl dažnai lengviau priimti konkretų pasiūlymą nei pačiam sugalvoti, ko paprašyti.

Vietoj „Jei ko reikės, skambink“ sakykite: „Ketvirtadienį vešiu vaikus į mokyklą, paimsiu ir jūsiškius. Gerai?“
Vietoj „Kuo galiu padėti?“ sakykite: „Šiandien važiuoju į parduotuvę. Parašyk, ko nupirkti.“
Vietoj „Užsuk kada nors“ sakykite: „Šeštadienį atvešiu vakarienę ir ilgai nebūsiu.“
Vietoj „Jei reikės pavežti, sakyk“ sakykite: „Kada važiuojate į laidojimo namus? Galiu nuvežti.“

Siūlykite tai, ką tikrai galite padaryti, ir priimkite atsakymą „ne“. Jei padėti nori keli žmonės, pravartu, kad vienas iš jų, artimas šeimai, surašytų darbus ir susitartų, kas ką daro. Taip šeimai nereikės atsakinėti į daugybę panašių skambučių.

Pagalba tvarkant laidotuvių reikalus ir dokumentus

Sprendimus dėl laidotuvių priima šeima: kur laidoti, ar rinktis kremavimą ir kokią laidojimo įmonę pasirinkti. Jūs galite padėti surinkti informaciją, paskambinti ir palydėti. Visus žingsnius eilės tvarka aprašėme straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“, todėl čia tik tai, kuo gali prisidėti padėjėjas.

Laidojimo įmonė. Paskambinkite kelioms įmonėms ir paklauskite, kas įeina į paslaugas ir kiek tai kainuoja. Apie įmonių darbą rašome puslapyje „Laidojimo namai“, o apie kainas straipsnyje „Kiek kainuoja laidotuvės“.
Parapija ir Mišios. Jei šeima tikinti, galite padėti susisiekti su parapija dėl laidotuvių ar vėliau užprašyti Mišias. Kaip tai padaryti, rašome puslapiuose „Bažnyčios“ ir „Mišios už mirusįjį“.
Gedulingi pietūs. Galite padėti rasti vietą ar suskaičiuoti svečius. Žr. „Gedulingi pietūs“.
Laidojimo pašalpa. Ją gauna laidojantis asmuo, tai yra tas, kuris organizuoja laidotuves. Juo gali būti ne tik šeimos narys, bet ir draugas ar kaimynas. Prašymą galima pateikti internetu per spis.lt, savivaldybėje gyvai arba per atstovą su notaro patvirtintu įgaliojimu. Jei prašymas pateikiamas per 10 darbo dienų nuo mirties, pašalpa (2026 m. 592 €) išmokama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo. Kreiptis galima per 12 mėnesių. Išsamiau puslapyje „Laidojimo pašalpa“.
Reikalai ir dokumentai po laidotuvių. Galite padėti surašyti, kur reikia kreiptis: bankai, ryšio sutartys, komunalinės paslaugos, paskyros internete. Apie paskyras rašome straipsnyje „Skaitmeninis palikimas“.

Prie elektroninių paslaugų jungiamasi tik savo vardu, per savo elektroninę bankininkystę ar elektroninį parašą. Jei norite pateikti prašymą kito žmogaus vardu, tam reikia notaro patvirtinto įgaliojimo. Dažniausiai paprasčiau sėsti šalia ir padėti užpildyti prašymą, kai žmogus jungiasi pats.

Savaitės ir mėnesiai po laidotuvių

Per laidotuves aplink šeimą būna daug žmonių, o po jų aplinka dažnai staiga nutyla. Dr. Kristina Ona Polukordienė leidinyje „Netekčių psichologija“ (2008), kurį savo svetainėje skelbia Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pažymi, kad praėjus savaitei ar dviem aplinkiniai linkę pamiršti netektį arba vengia apie ją kalbėti, nors gedintiems artimiesiems labai reikia palaikymo ir supratimo.

Todėl pagalbą verta tęsti ir vėliau:

parašykite ar paskambinkite po kelių savaičių, be progos;
pakvieskite pasivaikščioti, kartu nuvažiuoti į kapines ar pietų;
jei velionis rūpinosi kokiais nors buities darbais (automobiliu, sodu, sąskaitomis), pasiūlykite padėti su jais, kol šeima apsipras;
padėkite su reikalais, kurie turi terminus, pavyzdžiui, palikimo priėmimu per 3 mėnesius nuo mirties. Apie tai rašome straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“.

Portalas pagalbasau.lt gedinčiajam pataria pirmuoju metu vengti didelių gyvenimo pokyčių, tokių kaip persikraustymas ar darbo keitimas, ir duoti sau laiko. Todėl, jei kalba pasisuka apie buto pardavimą ar kitus didelius sprendimus, neskubinkite: tai gali palaukti.

Datos, kurias verta prisiminti

Įsirašykite šias datas į kalendorių. Trumpa žinutė, skambutis ar pasiūlymas kartu nuvykti į kapines tą dieną parodo, kad neužmiršote. Polukordienė tame pačiame leidinyje rašo, kad minėjimai po laidotuvių ir metinės padeda išreikšti netekties jausmus.

30-oji diena po mirties. Katalikų šeimos dažnai užprašo Mišias 30-ąją dieną. Kauno arkivyskupija rašo, kad tradiciškai minima ir 7-oji diena, tačiau privalomų taisyklių nėra. Galite paklausti, ar šeima ką nors rengia, ir jei taip, ateiti.
Pusmetis. Kai kurios šeimos užprašo Mišias ir po pusmečio.
Pirmosios metinės. Tradiciškai iki metinių pastatomas paminklas, o per metines užprašomos Mišios, kartais surengiami gedulingi pietūs.
Vėlinės. Lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena, ir lapkričio 2-oji, Vėlinės, pagal Darbo kodekso 123 straipsnį yra švenčių dienos. Pirmosios Vėlinės po netekties šeimai dažnai būna ypač jautrios. Daugiau straipsnyje „Vėlinės“.
Velionio gimtadienis ir vestuvių metinės. Šias datas žino nedaug kas, todėl jei jas žinote, verta jas pasižymėti.
Pirmosios Kūčios, Kalėdos ir kitos šeimos šventės. Pirmą kartą prie stalo trūks vieno žmogaus. Kaip tas dienas praleisti, sprendžia šeima, o jūs galite iš anksto paklausti, ar pakviesti, ar užsukti.

Kaip Mišias užprašyti ir kokios tradicinės minėjimo dienos, plačiau rašome puslapyje „Mišios už mirusįjį“, o apie papročius straipsnyje „Gedulas“.

Ką sakyti ir ko vengti

Kaip ir kada pareikšti užuojautą, gyvai, telefonu ar žinute, išsamiai rašome straipsnyje „Kaip pareikšti užuojautą“, o konkrečių žodžių ir frazių, kurių geriau vengti, rasite užuojautos žodžių puslapyje. Ką pasakyti ir parašyti vėliau, po laidotuvių ar per šventes ir metines, rasite puslapyje „Palaikymo žodžiai mirus artimajam“. Čia – keli svarbiausi principai, kuriuos pabrėžia oficialūs šaltiniai:

pagalbasau.lt rašo, kad netekties išgyvenimui reikia laiko ir kad vieno teisingo gedėjimo būdo nėra, todėl nereikia vertinti, ar žmogus gedi „teisingai“ ar „per ilgai“;
tas pats portalas mini, kad gedinčiajam gali padėti artimieji ir draugai, kurie supranta jo jausmus, ir kalbėjimas apie juos;
Sopočkos hospiso psichologės patarimuose gedintiesiems siūloma susitikti su žmonėmis, kurie pažinojo mirusįjį, ir kartu jį prisiminti. Jei velionį pažinojote, galite papasakoti savo prisiminimą.

Kai mirtis buvo staigi ar sukrečianti

Po nelaimingo atsitikimo, savižudybės ar kitos netikėtos mirties Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologų rekomendacijose (2021) artimiesiems ir draugams, palaikantiems sukrečiantį įvykį patyrusį žmogų, siūloma:

skirti laiko ir pasakyti, kad žmogus jums rūpi ir kad norite padėti;
neversti kalbėti apie įvykį, jei jis to nenori, o pasiūlyti išklausyti, kai bus pasiruošęs;
vengti nuvalkiotų paguodos frazių, tokių kaip „pažiūrėk į gerąją to pusę“;
dirglumo ar pykčio nepriimti asmeniškai;
paklausti, ką galite padaryti: tai gali būti ir kasdieniai darbai, pavyzdžiui, apsipirkimas;
pasiūlyti profesionalią pagalbą, bet neversti.

Higienos instituto Psichologinių krizių pagalbos centras padeda nemokamai po savižudybės, smurtinės mirties, nelaimingo atsitikimo ar žmogaus dingimo. Kreiptis gali ne tik pati šeima, bet ir artimieji, bendradarbiai, kiti bendruomenės nariai. Trumpasis numeris 1815, darbo dienomis 9–19 val., šeštadieniais 9–15 val., taip pat švenčių dienomis.

Kai netektį patyrė kolega

Darbo kodekso 137 straipsnis įpareigoja darbdavį darbuotojo prašymu suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Apmokamų laisvų dienų įstatymas nenumato, tačiau jos, kaip ir darbdavio pašalpa mirus artimajam, gali būti numatytos kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio tvarkoje. Jei kolega pats apie tai neužsimena, galima taktiškai priminti apie šią galimybę arba padėti pasitikslinti personalo skyriuje.

Kolegos praktiškai gali:

susitarti, kas perima skubius darbus, ir nesiųsti darbo klausimų, kol kolega nedirba;
surinkti užuojautos parašus bendrame atviruke ar susitarti dėl bendro vainiko (žr. „Laidotuvių gėlės ir vainikai“);
susitarti, kas iš komandos vyks į laidotuves, jei šeima jas skelbia viešai (žr. „Laidotuvių etiketas“);
grįžus į darbą, su vadovu aptarti, ar galimas lankstesnis grafikas, nuotolinis darbas ar kasmetinės atostogos. Tai priklauso nuo susitarimo su darbdaviu.

Ką pasakyti kolegai, ką daryti vadovui ir kaip pranešti komandai, rašome puslapyje „Užuojauta kolegai“.

Kai gedi vaikas ar paauglys

Ką ir kaip vaikui pasakyti, sprendžia tėvai ar globėjai. Jei padedate šeimai, kurioje yra vaikų, pravartu žinoti, ką rekomenduoja gydymo įstaigos ir valstybės institucijos. Svarbiausius Kauno klinikų rekomendacijų punktus, kaip pranešti vaikui apie mirtį (aiškiai pasakyti, kad žmogus mirė, vengti žodžių „užmigo“ ar „iškeliavo“), surašėme straipsnyje „Gedulas“. Tame pačiame Kauno klinikų dokumente, parengtame pagal 2024 m. Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, taip pat rašoma:

jei yra kitas suaugusysis, žinią pirmiausia aptarti su juo, kad su vaiku kalbėtumėte kartu;
mažesni vaikai gali labiau domėtis praktiniais dalykais, pavyzdžiui, kas pasikeis jų kasdienybėje, ir tai nereiškia, kad jie nesuprato žinios;
vaikai dažnai bijo, kad mirtis įvyko dėl jų kaltės, todėl verta pakartoti, kad niekas nekaltas, ir priminti, kad juos myli ir jais rūpinasi kiti artimieji ar draugai;
vaikams naudinga turėti galimybę kalbėti ir su kitais žmonėmis, ne tik su šeima.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. paskelbtose psichologių rekomendacijose dar rašoma, kad vaikams iki maždaug 6–7 metų mirtis dažnai atrodo laikina, todėl reikia aiškiai pasakyti, kad ji negrįžtama; kad vertėtų vengti raginimų „neliūdėk“, „neverk“, „tai praeis“; ir kad po kelių dienų verta pasiteirauti, ar vaikui nekilo naujų klausimų.

Vaikų linija savo puslapyje vaikams ir paaugliams rašo, kad netekus artimojo galima pasakyti artimiesiems, ko reikia: būti šalia, apsikabinti, išgirsti šiltą žodį ar tiesiog veikti įprastą kasdienę veiklą. Giminaitis ar šeimos draugas čia gali padėti paprastai: nuvežti į treniruotę, pabūti kartu, padėti išlaikyti įprastą dienotvarkę, kol tėvai tvarko reikalus.

Vaikai ir paaugliai patys gali nemokamai ir anonimiškai skambinti Vaikų linijai 116 111, o 16–35 metų jaunimas Jaunimo linijai 0 800 28888. Tėvams, kurie nežino, kaip kalbėtis su vaiku, skirta Tėvų linija 0 800 90012. Jei vaikui gedėti per sunku, Vaikų linija pataria kreiptis į gydytoją ar psichologą.

Kada patarti kreiptis profesionalios pagalbos

Portalas pagalbasau.lt rašo, kad netekties išgyvenimas gali užtrukti mėnesius, o gedėjimui užsitęsus ilgiau nei šešis mėnesius primygtinai rekomenduoja kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tas pats portalas nurodo pagalbos ieškoti nedelsiant, jei kyla grėsmė sau ar kitiems. Jei nerimaujate dėl žmogaus saugumo, skambinkite 112.

Kreiptis į specialistus galima ir anksčiau, bet kada. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro rekomendacijose siūloma pagalbą pasiūlyti, bet neversti. Praktiškai galite padėti surasti kontaktus, užregistruoti ar nuvežti į pirmą konsultaciją, jei žmogus to nori.

Kur kreiptis

Psichikos sveikatos centras. Kiekvienas gyventojas prirašytas prie centro, su kuriuo sutartį turi jo poliklinika. Pasak pagalbasau.lt, į visus centro specialistus galima kreiptis tiesiogiai, be gydytojo siuntimo. Prie kurio centro esate prirašyti, galima paklausti poliklinikoje.
Emocinės paramos linijos. Suaugusiems visą parą veikia Vilties linija 116 123, moterims Pagalbos moterims linija 0 800 66366, vyresniems žmonėms Sidabrinė linija 0 800 80020. Skambučiai nemokami. Visas linijų sąrašas su darbo laiku pateiktas straipsnyje „Gedulas“ ir portale pagalbasau.lt.
Psichologinių krizių pagalbos centras 1815 po savižudybės, smurtinės mirties ar nelaimingo atsitikimo.
Paramos grupės. Netekusiems artimojo dėl savižudybės savitarpio pagalbos grupes nuo 2015 m. rengia asociacija „Artimiems“ (artimiems.lt). Apie kitas grupes galima pasiteirauti psichikos sveikatos centre ar savivaldybės visuomenės sveikatos biure.
Hospisas ar paliatyviosios pagalbos komanda. Jei velionis gavo paliatyviąją pagalbą, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos tvarką šeimai teikiamas ir netekties palaikymas, o po mirties pagalba teikiama pagal įstaigos tvarką. Verta paklausti įstaigos, kurioje velionis buvo prižiūrimas. Daugiau puslapyje „Hospisai ir paliatyvioji pagalba“.

Jei sunku jums patiems, Vilties linija 116 123 nemokamą emocinę paramą teikia visiems suaugusiems, ne tik patyrusiems netektį. Į Psichologinių krizių pagalbos centrą gali kreiptis ir artimieji bei bendradarbiai.

Dažni klausimai

Ar skambinti, jei nežinau, ką pasakyti?

Užtenka kelių paprastų žodžių. Jei skambinti nedrąsu, parašykite žinutę: ji neįpareigoja iš karto atsakyti. Kaip parašyti užuojautą ir kokių frazių vengti, rašome straipsnyje „Kaip pareikšti užuojautą“.

Ką geriausia atnešti gedinčiai šeimai?

Dažniausiai praverčia paruoštas maistas, kurį lengva pašildyti ar užšaldyti, ir kasdienės prekės. Dar labiau padeda pasiūlytas konkretus darbas: pavežti, pasirūpinti vaikais ar gyvūnais, apsipirkti.

Ar draugas ar kaimynas gali gauti laidojimo pašalpą?

Taip, jei būtent jis organizuoja laidotuves. Pašalpa mokama laidojančiam asmeniui, nepriklausomai nuo giminystės, ir išmokama tik vieną kartą, todėl iš anksto susitarkite, kas teiks prašymą. Daugiau puslapyje „Laidojimo pašalpa“.

Kiek laisvų dienų gauna darbuotojas mirus artimajam?

Pagal Darbo kodekso 137 straipsnį darbuotojo prašymu suteikiama iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų dalyvauti šeimos nario laidotuvėse. Apmokamos dienos galimos, jei jas numato kolektyvinė sutartis ar darbdavys.

Kada patarti kreiptis į psichologą?

Portalas pagalbasau.lt rekomenduoja kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, jei gedėjimas trunka ilgiau nei šešis mėnesius, o nedelsiant, jei kyla grėsmė sau ar kitiems. Kreiptis galima ir anksčiau. Psichikos sveikatos centre siuntimo nereikia.

Kaip padėti po kelių mėnesių, kai visi jau grįžo prie savo gyvenimo?

Įsirašykite svarbias datas: 30-ąją dieną, metines, Vėlines, velionio gimtadienį, pirmąsias šventes. Tą dieną parašykite, paskambinkite ar pasiūlykite kartu nuvykti į kapines. Toliau siūlykite konkrečią pagalbą su buities darbais ir reikalais, kuriuos anksčiau tvarkė velionis. Kaip paminimos metinės, rašome straipsnyje „Mirties metinės“.