Pareikšti užuojautą nėra sudėtinga, bet nedaug kas tai daro dažnai, todėl prieš rašant kyla abejonių: ar ne per vėlu, ar tinka žinutė, ką pasakyti, jei velionio nepažinojote. Šiame straipsnyje – trumpi atsakymai į šiuos klausimus.

Trumpai: užuojauta penkiais žingsniais

Atsiliepkite kuo greičiau. Kai tik sužinojote apie netektį. Keli žodžiai šiandien reiškia daugiau nei apgalvotas laiškas po mėnesio.
Pasirinkite būdą pagal artumą. Artimam žmogui – gyvai arba telefonu, kolegai ar pažįstamam – žinute arba atviruku.
Parašykite du ar keturis sakinius. Užuojauta, gera mintis apie velionį arba jūsų ryšį ir palaikymas. Ilgo teksto nereikia.
Pasiūlykite konkrečią pagalbą. Ne „skambink, jei ko reikės“, o „ketvirtadienį galiu pasiimti vaikus iš mokyklos“.
Nelaukite atsakymo ir atsiliepkite vėliau. Gedintis žmogus gali ir neatsakyti. Po kelių savaičių parašykite dar kartą.

Kada reikšti užuojautą

Geriausia – tą pačią ar kitą dieną, kai sužinojote. Pirmosiomis valandomis šeima tvarko daug reikalų ir kalbasi su artimiausiais, todėl tolimesniems pažįstamiems tinkamiau parašyti nei skambinti.

Jei nespėjote iki laidotuvių, parašykite po jų. Net po kelių mėnesių užuojauta nėra per vėlu, užtenka tai įvardyti: „Tik dabar sužinojau apie Jūsų netektį. Labai užjaučiu.“ Atsiprašinėti ilgai nereikia.

Jei mirties pranešime parašyta, kad laidotuvės vyks artimųjų rate, gerbkite šį norą: neatvykite, o užuojautą perduokite žinute ar atviruku.

Kokiu būdu reikšti užuojautą

Paprasta taisyklė: kuo artimesnis žmogus, tuo asmeniškesnis būdas. Tačiau nuoširdi žinutė visada geriau nei skambutis, kurio taip ir neatlikote, nes nežinojote, ką pasakyti.

Gyvai

Atsisveikinimo salėje ar per laidotuves artimiesiems paprastai paspaudžiama ranka arba jie apkabinami ir pasakomi keli žodžiai: „Nuoširdžiai užjaučiu.“ Daugiau kalbėti nebūtina. Tą dieną šeima išklauso dešimtis žmonių, todėl trumpumas yra pagarba, ne šaltumas.

Telefonu

Tinka artimam draugui ar giminaičiui. Kalbėkite neilgai ir leiskite kitam vesti pokalbį: jei žmogus nori pasakoti, klausykite, jei ne, užtenka pasakyti, kad galvojate apie jį. Jei neatsiliepia, palikite trumpą žinutę ir nebeskambinkite kelis kartus iš eilės.

Žinute

SMS, Messenger ar el. laiškas tinka kolegai, kaimynui, tolimesniam giminaičiui arba kai esate toli. Žinutė neįpareigoja atsakyti, todėl gedinčiam žmogui ji dažnai lengvesnė nei skambutis. Užuojautos žinučių pavyzdžiai.

Atviruku ar laišku

Ranka rašytas atvirukas išlieka. Jį skaito vėliau, kai būna ramiau, ir dažnai saugo. Tinka vyresniems žmonėms, šeimai, su kuria retai matotės, ir tada, kai norite pasakyti daugiau nei du sakinius. Atviruką galima įteikti per laidotuves arba išsiųsti paštu. Ką parašyti atvirute ir kaip pasirašyti, rasite puslapyje „Užuojautos atvirukas“.

Ant vainiko juostos

Vainikas ar gėlės su juosta yra viešas atsisveikinimas su velioniu, ne asmeninis žodis šeimai. Ant juostos rašomi keli žodžiai ir siuntėjo vardas. Jei esate artimas šeimai, šalia vainiko verta parašyti ir asmeniškai. Užrašai ant vainiko juostos.

Kaip parašyti užuojautą žinute

Gerą užuojautos žinutę sudaro trys dalys. Kiekvienai užtenka vieno sakinio.

Užuojauta. „Labai užjaučiu dėl Jūsų mamos.“
Mintis apie velionį ar jūsų ryšį. „Prisimenu, kaip ji visada pasitikdavo mus prie durų.“
Palaikymas. „Šeštadienį būsiu netoli, galiu užsukti ir padėti, ko reikės.“

Jei velionį žinote vardu, parašykite vardą. Daugeliui gedinčiųjų svarbu jį girdėti. Jei rašote žmogui, kuris gali neturėti jūsų numerio, pabaigoje pasirašykite. Šypsenėlių ir „patinka“ ženklų geriau nenaudoti, net jei paprastai rašote neformaliai.

Kuo žinutė skiriasi nuo atviruko

Žinutė – greita, trumpa ir kasdienė. Ją siunčiate pirmąją dieną, rašote taip, kaip paprastai kalbatės, ir pasirašote vardu.
Atvirukas – lėtesnis ir asmeniškesnis. Jis ateina po kelių dienų, rašomas šiek tiek oficialiau, o pasirašoma vardu ir pavarde, kartais su paaiškinimu: „Rūta, Jūsų mamos bendradarbė“.

Vienas kito nepakeičia. Artimam žmogui galima parašyti žinutę iš karto, o atviruką įteikti per laidotuves.

Jei velionio nepažinojote

Dažniausiai taip būna, kai miršta kolegos ar draugo tėvas, mama ar sutuoktinis. Tada rašote žmogui, kurį pažįstate, ir apie jo netektį: „Sužinojau apie Jūsų tėčio mirtį. Nuoširdžiai užjaučiu ir linkiu stiprybės Jums ir šeimai.“

Neapsimeskite, kad velionį pažinojote, ir neieškokite prisiminimų, kurių neturite. Jei žmogus apie jį yra pasakojęs, galite tai paminėti: „Prisimenu, kaip šiltai apie jį kalbėdavote.“

Kai mirtis buvo staigi ar ypač skaudi

Nelaimingas atsitikimas, savižudybė, jauno žmogaus ar vaiko mirtis yra situacijos, kai žodžių rasti sunkiausia. Čia mažiau yra daugiau. Neieškokite prasmės ar paaiškinimo ir neklauskite apie aplinkybes. Užtenka pripažinti, kad labai skaudu: „Neįsivaizduoju, ką dabar jaučiate. Esu šalia, kai tik reikės.“

Po savižudybės artimieji dažnai jaučia, kad aplinkiniai vengia apie velionį kalbėti. Vadinkite jį vardu ir prisiminkite taip pat, kaip prisimintumėte po bet kurios kitos mirties. Užuojauta netekus vaiko.

Užuojauta nuo kelių žmonių

Kolegos, kaimynai ar klasės draugai dažnai reiškia užuojautą kartu: vienas žmogus perka atviruką ir surenka parašus, kiti prisideda prie bendro vainiko. Taip patogu, bet bendras atvirukas nepakeičia asmeninio žodžio, jei su gedinčiuoju esate artimi. Pasirašant pakanka nurodyti, kas jūs esate: „Kolegos iš buhalterijos“ arba „Kaimynai iš Žirmūnų g. 12“.

Kokiu tonu: „Jūs“ ar „Tu“

Kreipkitės taip, kaip kreipiatės visada. Netekties akimirka nėra laikas staiga pereiti prie „Tu“ arba atvirkščiai. Rašydami „Jūs“ vienam žmogui, rašykite didžiąja raide. Šeimai galite kreiptis „Jums visiems“.

Religinius posakius, tokius kaip „Amžiną atilsį“, vartokite, jei žinote, kad šeimai jie artimi. Jei nežinote, rinkitės neutralius žodžius. Religinės užuojautos.

Ko vengti

Neklauskite, kaip tai atsitiko. Jei šeima norės, papasakos pati. Nelyginkite su savo netektimis, neaiškinkite, kodėl taip įvyko, ir nepatarinėkite, kaip gedėti. Socialiniuose tinkluose nerašykite viešai, kol šeima pati nepranešė apie mirtį. Konkrečios frazės, kurių geriau vengti, surašytos užuojautos žodžių puslapyje.

Ką daryti po laidotuvių

Po laidotuvių namuose dažnai pasidaro tyliau: svečiai išvažiuoja, skambučiai nutyla. Tuomet palaikymas gali būti ypač svarbus. Po kelių savaičių parašykite ar paskambinkite dar kartą, be progos, tiesiog paklausdami, kaip laikosi.

Įsidėmėkite svarbias datas: velionio gimtadienį, mirties metines, Vėlines. Trumpa žinutė tą dieną parodo, kad neužmiršote. Toliau siūlykite konkrečią pagalbą: atvežti valgio, padėti sutvarkyti dokumentus, kartu nuvažiuoti į kapines.

Jei reikia konkrečių žodžių, juos rasite užuojautos žodžių puslapyje, suskirstytus pagal situaciją. Kiekvieną galite nukopijuoti ir pritaikyti sau.