Pasaulietinės, arba nereliginės, laidotuvės – tai atsisveikinimas su mirusiuoju be religinių apeigų, kai velionis ar jo šeima jų nepageidauja. Jose nebūna Mišių ar kunigo vedamų maldų, tačiau gali skambėti muzika, būti sakomos kalbos, rodomos nuotraukos ir atliekami šeimai prasmingi atsisveikinimo ritualai. 2021 m. gyventojų surašyme 74,2 % Lietuvos gyventojų save priskyrė Romos katalikams, 6,1 % nepriskyrė savęs jokiai tikybai, o dar 13,7 % tikybos nenurodė. Šiame straipsnyje paaiškiname, ką apie laidotuves be kunigo sako įstatymai, kas gali vesti nereliginę ceremoniją, kaip ji gali atrodyti, kaip susitarti, kai šeimoje vieni tikintys, o kiti ne, ir kaip minėti Vėlines bei metines be religinių apeigų.

Ar galima laidoti be kunigo: ką sako įstatymai

Taip. Nei Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, nei Vyriausybės patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės nereikalauja religinių apeigų. Dokumentai yra tie patys, kaip ir religinių laidotuvių atveju:

Medicininis mirties liudijimas. Jį išrašo gydytojas, o mirtį savivaldybė įregistruoja pati. Plačiau: „Mirties liudijimas“.
Leidimas laidoti. Jis išduodamas laidojančiam asmeniui pagal rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą, o laidojant urną reikia ir kremavimo pažymos. Kapavietė savivaldybės kapinėse skiriama nemokamai.
Kremavimo dokumentai, jei renkatės kremavimą. Jie nepriklauso nuo to, ar ceremonija bus religinė.

Papildomų leidimų pasaulietinei ceremonijai nereikia. Laidojimo pašalpa (2026 m. 592 €) mokama ir tada, kai laidotuvės nereliginės: Paramos mirties atveju įstatymas tokios sąlygos nekelia. Apie pašalpą plačiau: „Laidojimo pašalpa“.

Velionio valia ir laidojantis asmuo

Kiekvienas žmogus gali iš anksto pareikšti valią dėl savo palaidojimo ir paskirti, kas jį laidos. Tai daroma testamentu arba notaro patvirtintu pareiškimu. Jei laidojantis asmuo nepaskirtas, laidoja testamento vykdytojas, o jo nesant sutuoktinis ar partneris, pilnamečiai vaikai, tėvai, kiti giminaičiai.

Įstatymas įpareigoja laidojimo įmones ir kapinių prižiūrėtojus sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti laidojančio asmens nurodytiems įregistruotų religinių bendruomenių atstovams ir kitiems žmonėms. Praktikoje tai reiškia, kad dėl ceremonijos pobūdžio sprendžia laidojantis asmuo, kiek įmanoma atsižvelgdamas į velionio valią ir artimųjų įsitikinimus.

Konfesinės kapinės

Viešosiose kapinėse laidojimo tvarką nustato savivaldybė. Tačiau dalis kapinių ar jų dalių yra perduotos religinėms bendruomenėms. Tokiose konfesinėse kapinėse laidojimo ir lankymo tvarką nustato atitinkama bendruomenė. Jei šeimos kapas yra tokiose kapinėse, iš anksto paklauskite parapijos ar bendruomenės, kokios ten taisyklės.

Kas veda pasaulietines laidotuves

Nereliginę ceremoniją gali vesti bet kuris žmogus, kurį pasirinks šeima. Dažniausiai tai būna vienas iš šių variantų:

Ceremonijų vedėjas. Lietuvoje yra žmonių ir iniciatyvų, kurie rengia pasaulietines, kartais vadinamas humanistinėmis, atsisveikinimo ceremonijas. Pavyzdžiui, LRT 2021 m. aprašytos organizatorės iš pradžių kalbasi su artimaisiais, prašo užpildyti klausimyną apie velionį ir pagal jį parašo ceremonijos tekstą. Jos pabrėžė, kad jų ceremonijose nesimeldžiama.
Laidojimo įmonės darbuotojas. Ne viena laidojimo įmonė organizuoja ir nereligines ceremonijas: suderina muziką, salę, nuotraukų ar vaizdo įrašų rodymą. Kai kurių laidojimo namų paslaugų pakete yra salės administratorius, kuris koordinuoja atsisveikinimą.
Šeimos narys ar draugas. Atsisveikinimą gali vesti ir artimas žmogus: pasveikinti susirinkusius, pakviesti kalbėti kitus ir pasakyti, kas vyks toliau.

Dėl vedėjo paslaugų kainos ir to, kas į ją įeina, susitarkite iš anksto: pavyzdžiui, ar vedėjas dalyvaus ir salėje, ir prie kapo, ar padės parengti kalbas. Bendras laidotuvių išlaidų dalis aptariame straipsnyje „Kiek kainuoja laidotuvės“.

Kur gali vykti atsisveikinimas

Šarvojimo salėje. Salė nuomojama valandomis ar paromis, todėl iš anksto aptarkite, kiek laiko truks atsisveikinimas.
Krematoriumo salėje. Pavyzdžiui, Kėdainių krematoriume yra salės iki 30 ir iki 50 žmonių, jos kainuoja 100–150 € už valandą, o trumpas atsisveikinimas prieš kremavimą nemokamas.
Namuose. Šarvoti galima ir namuose, jei tai tinka šeimai ir leidžia sąlygos. Dėl velionio paruošimo ir pervežimo susitarkite su laidojimo įmone.
Kapinėse. Kai kurios šeimos visą atsisveikinimą rengia prie kapo arba kolumbariumo, ypač laidodamos urną.
Kitoje šeimai svarbioje vietoje. LRT aprašytuose pavyzdžiuose atsisveikinimai vyko muziejuje, sodyboje ir lauke. Tokią vietą iš anksto suderinkite su jos savininku ar administratoriumi ir laidojimo įmone, kad būtų aiškios pervežimo, laiko ir praktinės sąlygos.

Jei velionis kremuojamas, galima atsisveikinti su karstu prieš kremavimą arba vėliau su urna. Kaip vyksta atsisveikinimas su urna, rašome puslapyje „Urnos šarvojimas“.

Kaip gali atrodyti pasaulietinė atsisveikinimo ceremonija

Nustatytos tvarkos nėra – kiekviena šeima ceremoniją gali susidėlioti savaip. Žemiau pateikiame galimą eigą, kurią galima trumpinti, papildyti ar keisti:

Susirinkimas. Žmonės renkasi, skamba tyli muzika, prie karsto ar urnos stovi velionio nuotrauka, gėlės, žvakės.
Įžanga. Vedėjas ar artimas žmogus pasveikina susirinkusius ir trumpai papasakoja apie velionio gyvenimą: kur gimė, ką mylėjo, kuo buvo svarbus kitiems.
Kalbos. Kalba šeimos nariai, draugai, kolegos. Iš anksto susitarkite, kas ir kokia tvarka kalbės.
Muzika ar skaitinys. Velionio mėgta daina, gyvai atliekamas kūrinys, eilėraštis ar laiško ištrauka.
Nuotraukos ar vaizdo įrašas. Kai kurios šeimos rodo nuotraukas iš velionio gyvenimo. Kai kurios laidojimo įmonės siūlo ir tiesioginę transliaciją tiems, kurie negali atvykti.
Tylos minutė. Ji gali pakeisti bendrą maldą ir suteikti laiko kiekvienam atsisveikinti savaip.
Paskutinis atsisveikinimas. Susirinkusieji prieina prie karsto ar urnos, padeda gėlę, uždega žvakelę, pasako kelis žodžius tyliai.
Išlydėjimas. Karstas ar urna išlydimi į kapines ar krematoriumą.

Kai kurios šeimos prideda savų ritualų. LRT aprašytuose pavyzdžiuose artimieji berdavo žemių ant karsto, rašydavo atsisveikinimo laiškus ir užrašus ant akmenukų, įrengdavo atminimo kampelį su velionio daiktais, o draugai dainavo jo mėgtas dainas. Svarbiausia, kad ritualai atitiktų velionį ir būtų priimtini šeimai.

Muzika ir skaitiniai

Muzika pasaulietinėse laidotuvėse dažnai pakeičia giesmes. Tai gali būti velionio mėgti įrašai arba gyvai grojantys muzikantai: kanklininkas, smuikininkas, violončelininkas ar dainininkas. Kai atsisveikinama šarvojimo salėje, krematoriume ar kapinėse, šeima pati renkasi, ar skambės klasikos kūrinys, liaudies melodija ar populiari daina. Jei dalis atsisveikinimo vyks bažnyčioje, ten skamba sakralinė muzika, todėl ją suderinkite su klebonu.

Šarvojimo salėse ir krematoriumuose paprastai yra garso įranga, o muzika dažnai įeina į salės kainą. Įrašus perduokite iš anksto ir paklauskite, kokiu formatu jų reikia. Sudarykite trumpą sąrašą: kas skambės žmonėms renkantis, tarp kalbų, per tylos minutę ir išlydint. Kokie instrumentai kur tinka ir kiek kainuoja muzikantai, plačiau rašome puslapio „Laidotuvių giesmės“ skyriuje „Muzika laidotuvėse“.

Skaitiniams tinka velionio mėgti eilėraščiai, ištraukos iš jo mėgtų knygų, jo paties laiškai ar užrašai, artimųjų prisiminimai. Jei kas nors nori skaityti, bet bijo, kad neištars žodžių iš jaudulio, tekstą gali perskaityti vedėjas. LRT aprašytame atvejyje organizatorės perskaitė anūkės parašytą atsisveikinimo kalbą, kai ji pati to padaryti negalėjo.

Kalbos: kas kalba ir kaip pasiruošti

Pasaulietinėse laidotuvėse kalbos dažnai būna svarbiausia ceremonijos dalis, nes jos atstoja pamokslą. Iš anksto susitarkite, kas kalbės, kokia tvarka ir apie ką, kad kalbos nesikartotų. Kalbėti nebūtina ilgai: pakanka kelių prisiminimų, kurie parodo, koks buvo žmogus. Jei rengiatės kalbėti, patarimų ir kalbos pavyzdį rasite puslapyje „Atsisveikinimo žodžiai“.

Laidojimas kapinėse ar urnos padėjimas

Prie kapo ceremonija paprastai būna trumpa. Vedėjas ar artimas žmogus gali pasakyti kelis baigiamuosius žodžius, po to karstas ar urna nuleidžiami į kapą. Susirinkusieji gali įberti saują žemių ar padėti gėlę. Kapo duobę iškasa ir užkasa laidojimo įmonė arba kapinių prižiūrėtojas.

Jei velionis kremuotas, urną galima įkasti kape, įdėti į kolumbariumo nišą arba kurį laiką laikyti namuose. Kapinėse, kuriose įrengtas pelenų išbarstymo laukas, pelenus galima išbarstyti, jei žmogus gyvas būdamas tam neprieštaravo. Išbarstymo vieta lauke nežymima. Apie visas galimybes rašome puslapyje „Kolumbariumas“.

Po laidojimo šeima gali pakviesti į gedulingus pietus. Jie nėra bažnytinė apeiga, todėl rengiami ir po pasaulietinių laidotuvių, bet nėra privalomi. Plačiau: „Gedulingi pietūs“.

Kaip suorganizuoti pasaulietines laidotuves

Pasitikrinkite velionio valią. Ar jis paliko testamentą ar notaro patvirtintą pareiškimą, ar kalbėjo apie savo pageidavimus artimiesiems.
Pasakykite laidojimo įmonei, kad laidotuvės bus nereliginės. Paklauskite, ar ji organizuoja tokias ceremonijas, kokią salę ir įrangą gali pasiūlyti.
Nuspręskite, kas ves ceremoniją. Ceremonijų vedėjas, laidojimo įmonės darbuotojas ar artimas žmogus. Su vedėju aptarkite kainą ir eigą.
Pasirinkite vietą ir laiką. Salę, krematoriumą, namus, kapines ar kitą vietą. Laidoti galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo mirties konstatavimo.
Sudarykite eigą. Muzika, kalbos, skaitiniai, nuotraukos, tylos minutė. Muzikos įrašus perduokite iš anksto.
Praneškite apie laidotuves. Nekrologe ar žinutėje nurodykite vietą ir laiką. Jei norite, galite parašyti, kad atsisveikinimas bus pasaulietinis.
Pasirūpinkite leidimu laidoti ir kapaviete. Dažniausiai tai padaro laidojimo įmonė.
Po laidotuvių kreipkitės dėl laidojimo pašalpos per 12 mėnesių.

Bendras veiksmų sąrašas po artimojo mirties: „Ką daryti, kai miršta artimasis“.

Kai šeimoje vieni tikintys, kiti ne

Pasitaiko, kad velionis ar dalis šeimos netikintys, o kiti artimieji norėtų maldos. Pirmiausia vadovaukitės velionio valia. Jei ji nežinoma, sprendžia laidojantis asmuo, tačiau verta ieškoti sprendimo, kuris būtų priimtinas visiems. Keli galimi variantai:

Pasaulietinė ceremonija ir atskiros Mišios. Atsisveikinimas vyksta be religinių apeigų, o tikintys artimieji užsako Mišias už mirusįjį. Kauno arkivyskupijos teigimu, Mišias galima užsakyti bet kurioje veikiančioje katalikų bažnyčioje, ir ne tik laidotuvių dieną.
Trumpa malda atskirai. Pavyzdžiui, kunigas ar tikintys artimieji meldžiasi prie karsto ar urnos tam tikru metu, o likusi ceremonija pasaulietinė. Pavyzdžiui, į Kėdainių krematoriumo salę taip pat galima pakviesti kunigą.
Tyli malda. Tikintys dalyviai gali melstis tyliai sau. Etiketo požiūriu, nesiūlykite religinių apeigų, jei šeima jų nepasirinko.

Ar ir kaip kunigas gali dalyvauti, priklauso nuo parapijos, todėl tai aptarkite su klebonu. Jei velionis priklausė kitai religinei bendruomenei, pasitarkite su jos atstovais. Kaip elgtis svečiams, rašome puslapyje „Laidotuvių etiketas“. Pasaulietinėse laidotuvėse labiau tinka neutralūs užuojautos žodžiai: jų rasite puslapyje „Trumpi užuojautos žodžiai“.

Vėlinės ir metinės be religinių apeigų

Lapkričio 2-oji Lietuvoje yra valstybės atmintina Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena, o lapkričio 1 ir 2 d. yra švenčių dienos. Vėlinių papročiai turi ir ikikrikščioniškų šaknų: Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad senovės lietuviai rudenį šventė mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges, kurią įsigalėjus krikščionybei pakeitė Vėlinės. Žvakių deginimas ant kapų paplito tik XX a.

Kapų lankymas, sutvarkymas ir žvakelės uždegimas nėra religinės apeigos, todėl Vėlines savaip mini ir tikintys, ir netikintys. Daugiau apie Vėlines: „Vėlinės“, o apie kapų priežiūrą: „Kapų tvarkymas“ ir „Žvakės kapams“.

Katalikų tradicijoje minima 7-oji ir 30-oji diena po mirties bei mirties metinės, dažniausiai Mišiomis. Šeimos, kurios religinių apeigų nesirenka, šias dienas gali paminėti savaip: susitikti prie kapo, pakviesti artimiausius žmones į namus, pasidalyti prisiminimais. Jei šeimoje yra tikinčiųjų, jie gali užsakyti Mišias, o kiti prisijungti prie bendro susitikimo.

Dažni klausimai

Ar pasaulietinėms laidotuvėms reikia leidimo?

Ne. Reikia tik įprastų dokumentų: medicininio mirties liudijimo ir leidimo laidoti, kurį išduoda kapines prižiūrinti savivaldybės įstaiga ar įmonė. Religinių apeigų nei įstatymas, nei kapinių taisyklės nereikalauja.

Ar laidojimo pašalpa mokama, jei laidotuvės be kunigo?

Taip. Laidojimo pašalpa (592 €) nepriklauso nuo ceremonijos pobūdžio. Ją moka savivaldybė laidojančiam asmeniui, jei prašymas pateikiamas per 12 mėnesių.

Ar galima laidoti parapijos kapinėse be religinių apeigų?

Viešosiose kapinėse laidojimo tvarką nustato savivaldybė, ir religinių apeigų nereikalaujama. Konfesinėse kapinėse, kurias prižiūri religinė bendruomenė, tvarką nustato ji, todėl dėl jos paklauskite parapijos ar bendruomenės.

Kas gali vesti nereliginę atsisveikinimo ceremoniją?

Bet kas, ką pasirinks šeima: ceremonijų vedėjas, laidojimo įmonės darbuotojas, giminaitis ar draugas. Specialaus leidimo ar kvalifikacijos tam nereikia.

Ar galima Mišias už mirusįjį užsakyti vėliau?

Taip. Mišias už mirusįjį galima užsakyti bet kurioje katalikų bažnyčioje ir po laidotuvių, pavyzdžiui, 30-ąją dieną ar per metines.

Ar per pasaulietines laidotuves galima leisti populiarias dainas?

Taip. Šarvojimo salėje, krematoriume, kapinėse ar kitoje pasirinktoje vietoje muziką renkasi šeima. Įrašus iš anksto perduokite salės darbuotojams ir paklauskite, kokiu formatu jų reikia. Apribojimai taikomi tik bažnyčioje, kur skamba sakralinė muzika.

Kaip užjausti šeimą, kuri renkasi pasaulietines laidotuves?

Taip pat, kaip ir bet kurią kitą: trumpai ir nuoširdžiai. Vietoj religinių frazių rinkitės neutralias, pavyzdžiui, „Nuoširdžiai užjaučiu“ ar „Esu šalia“. Daugiau pavyzdžių: „Užuojautos žinutės“.