Giedojimas Lietuvoje nuo seno lydi mirusįjį: prie karsto šermenyse, per gedulingas šv. Mišias ir prie kapo. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad pagal seną paprotį Lietuvoje giedamos šermeninės giesmės. Giesmės per laidotuves šiandien skamba įvairiai: vienose šeimose gieda pakviesti giedotojai ar giesmininkai, kitose artimieji kartu kalba rožinį, o pasaulietinėse ceremonijose skamba muzika.

Šiame straipsnyje aprašome, kokios gedulingos giesmės ir maldos tradiciškai giedamos per katalikiškas laidotuves, kas yra Kalnai ir Valandos, kaip susitarti dėl giedotojų ir kokią muziką galima rinktis pasaulietinėje ceremonijoje. Giesmių tekstų čia nepateikiame: jų rasite parapijos giesmynuose, o giedotojai juos paprastai turi patys.

Ar giedoti būtina

Ne. Kauno arkivyskupija savo informacijoje tikintiesiems aiškiai rašo, kad giedojimas prie mirusiojo nėra privalomas. Prie velionio galima tiesiog melstis, kalbėti rožinį ar pabūti tyloje. Ar kviesti giedotojus, kiek laiko jie gieda ir ką, sprendžia šeima. Pamaldos gali vykti ir prie karsto, ir prie urnos, jei velionis kremuotas.

Jei velionis pats buvo išsakęs pageidavimą, pavyzdžiui, kad jam būtų giedami Kalnai ar kad laidotuvės būtų tylios, jo valios verta paisyti. Jei pageidavimo nebuvo, galima paklausti vyresnių giminaičių, kaip buvo įprasta jo krašte ar parapijoje.

Kur ir kada giedama

Katalikiškose laidotuvėse giedojimas paprastai skamba trijose vietose:

Šermenyse. Prie velionio šarvojimo salėje ar namuose meldžiamasi ir giedama. Tai ilgiausia giedojimo dalis.
Bažnyčioje. Laidotuvių dieną paprastai aukojamos gedulingos šv. Mišios. Kas ir ką gieda Mišiose, priklauso nuo parapijos tvarkos.
Kapinėse. Prie kapo kunigas meldžiasi, o po maldų dažnai sugiedama viena ar kelios giesmės. Artimieji gali įberti į kapą saują žemių.

Giesmės ir maldos šermenyse

Seniau prie mirusiojo budėta dieną ir naktį, o giedota ir meldžiamasi net iki trijų dienų, dažnai iki vidurnakčio. Šiandien velionis dažniausiai šarvojamas laidojimo namų salėje kelias valandas, todėl giedojimas sutrumpėjo. Anykščių krašto spaudoje 2017 m. aprašyta, kad dabar dažnai giedama apie dvi valandas paskutinį šermenų vakarą.

Etnologas Saulius Stumbra, 2005–2007 m. tyręs Žemaitijos parapijas, aprašo tokią eigą: atėję į šermenis žmonės suklaupia ir kalba maldas bei „Viešpaties Angelą“, o susirinkus daugiau žmonių giedama. Jo tyrime šermenyse giedamos šios giesmės ir maldų ciklai:

„Žemaičių Kalvarijos Kalnai“ (dažniausiai vadinami tiesiog Kalnais);
„Vainikėlis“;
Švč. Mergelei Marijai skirtos giesmės;
Marijos rožinis, kurio pirmoji dalis baigiama giesme „Marija, Tau tebus garbė“;
„Viešpaties Angelas“, kuris kaip malda už mirusiuosius imtas kalbėti XX a. pradžioje.

Aukštaitijoje, Anykščių krašte, aprašyta, kad prie karsto giedotos ir Kalvarijų giesmės, rožinis, giesmės iš vyskupo Motiejaus Valančiaus kantičkų, o gavėnios metu Kristaus kančios giesmės.

Kalnai: Kalvarijų giesmės

Kalnai yra Kryžiaus kelio giesmės ir maldos, kilusios iš Žemaičių Kalvarijos. Ten 1637–1639 m. vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva prie Gardų bažnyčios buvo įrengtas 19–20 stočių Kryžiaus kelias. Šio Kryžiaus kelio maldos ir giesmės ir vadinamos Kalnais.

Tyrėjai Kalnus vadina tradicine šermenų dalimi Žemaitijoje. Aukštaitijoje šermenyse dažniau einamas įprastas 14 stočių Kryžiaus kelias. Kalnus paprastai gieda giedotojai, žinantys melodijas ir eigą, o kiti dalyviai prisijungia.

Rožinis prie velionio

Rožinis yra viena dažniausių maldų šermenyse. Jį gali kalbėti ar giedoti giedotojai, bet dažnai jį kartu kalba ir patys artimieji, ypač kai giedotojų nekviečiama. Tyrėjai aprašo ir regioninių skirtumų: pavyzdžiui, Suvalkijoje šermenų malda yra Švč. Jėzaus Vardo rožinis.

Jei norite kalbėti rožinį, bet niekas iš šeimos jo gerai nemoka, galite paprašyti parapijos raštinės, ar kas nors iš parapijiečių galėtų jam vadovauti, arba pakviesti giedotojus.

Valandos už mirusiuosius

Valandos, arba gedulingos valandos už mirusiuosius, yra dar vienas šermenų maldų ciklas. Tyrėjų duomenimis, Dzūkijoje jos giedamos kartu su raudomis, o dažnai giedamos tuose kraštuose, kurie ribojasi su protestantų ar stačiatikių gyvenamomis vietovėmis.

Giesmės laidotuvių dieną ir prie kapo

Tame pačiame Žemaitijos tyrime aprašoma, kad laidotuvių dieną, saulei tekant, giedama „Sveika, Aušrine žvaigždele“, o išlydint iš namų apeigos pradedamos giesme „Marija Magdalena“. Prie kapo giedama „Viešpaties Angelas“ ir „Sveika, Karaliene“, o po gedulingų pietų giesmininkai dažnai dar sugieda vieną iš šių giesmių.

Daugeliui pažįstama giesmė „Marija, Marija“ sovietmečiu buvo giedama per laidotuves. Kokios giesmės bus giedamos prie kapo, paprastai sutariama su giedotojais ar kunigu iš anksto.

Per gedulingas šv. Mišias

Gedulingos šv. Mišios paprastai aukojamos laidotuvių dieną. Laiką šeima derina su klebonu, o į parapiją atsinešamas mirties liudijimas. Kokios giesmės skambės Mišiose, kas gros vargonais ir ar galima giedoti jūsų pasirinktus giedotojus, verta aptarti su klebonu ar parapijos raštine tada pat, kai užsakote Mišias. Tvarka parapijose skiriasi.

Mišias už mirusįjį taip pat galima užprašyti 30-ąją dieną, po pusmečio ir per metines. Kauno arkivyskupijos informacijoje rašoma, kad fiksuotos Mišių kainos nėra: duodama auka.

Giedotojai ir giesmininkai

Giedotojais ar giesmininkais vadinami žmonės, kurie moka šermenų giesmes ir jas gieda prie velionio. Seniau tai buvo parapijos žmonės, mokantys senąsias melodijas, o kiti šermenų dalyviai jiems pritardavo. Jie rinkdavosi kiekvieną šermenų vakarą melstis už mirusįjį.

Po Nepriklausomybės atkūrimo giedojimas tapo paslauga, už kurią atsilyginama. Etnologė Rimutė Garnevičiūtė, tyrusi Kauno laidotuves 1990–2010 m., aprašo profesionalius samdomus giesmininkus, kurių giedojimas tampa budėjimo kulminacija. Tradicija išliko, bet pasikeitė: be senųjų giesmių, kai kurie giedotojai naudoja elektrinius vargonėlius ar kitus instrumentus, o repertuaras papildomas naujesnėmis giesmėmis.

Tradicijos puoselėtojai apgailestauja, kad senuosius parapijų giedotojus kviečia vis mažiau šeimų. Jei jums svarbu, kad būtų giedamos būtent senosios giesmės, pavyzdžiui, Kalnai, pasakykite tai iš anksto ir paklauskite, ar giedotojai jas moka.

Kaip susitarti dėl giedotojų

Giedotojus dažniausiai galima rasti dviem keliais: per parapiją arba per laidojimo įmonę. Šeima gali pakviesti ir pažįstamus giedotojus. Kad nebūtų nesusipratimų, verta laikytis tokios eigos:

Paklauskite parapijoje. Kai derinate Mišių laiką su klebonu, paklauskite, ar parapijoje yra giedotojų, kurie gieda šermenyse, ir kaip su jais susisiekti.
Arba paklauskite laidojimo įmonės. Daugelis įmonių gali pakviesti giedotojus ar muzikantus. Paklauskite, kas jie, ką gieda ir ar jų paslaugos įtrauktos į sąmatą.
Sutarkite, kada ir kur. Pasakykite, ar giedoti reikės šermenyse, bažnyčioje, kapinėse ar visur, kokią dieną ir kiek laiko.
Aptarkite repertuarą. Pasakykite, ar norite rožinio, Kalnų, Valandų ar konkrečių giesmių. Jei velionis kilęs iš kito krašto, paminėkite tai: giedotojai gali parinkti to krašto giesmes.
Paklauskite kainos iš anksto. Paprašykite, kad suma būtų aiškiai nurodyta, ir susitarkite, kam ir kada mokama.
Praneškite šeimai ir kunigui. Kad šermenų vakaro, Mišių ir kapinių planas būtų bendras ir niekas nesidubliuotų.

Kiek kainuoja giedotojai

Kainą nustato patys giedotojai, ir ji priklauso nuo to, kur ir kiek laiko giedama, kiek giedotojų atvyksta ir ar jiems reikia atvykti iš toli. 2026 m. spalio giedotojų skelbimuose paslaugų portaluose giedojimas per Mišias ar kapinėse kainuoja nuo 50 €, šarvojimo salėje nuo 70 € už valandą arba nuo 100 €. Dėl sumos susitarkite tiesiogiai su giedotojais ar laidojimo įmone, o šeimos biudžetą pasakykite iš karto. Kunigo, giesmininkų ir gedulingų pietų išlaidos dažniausiai skaičiuojamos atskirai nuo laidojimo įmonės paslaugų.

Liuteronų ir kitų konfesijų laidotuvės

Evangelikų liuteronų, reformatų, stačiatikių ir kitų bendruomenių laidotuvės turi savo apeigas ir giesmes. Jei velionis priklausė vienai iš jų, laidotuvių eigą ir giesmes derinkite su savo parapijos kunigu ar bendruomenės vadovu: jis paaiškins, kas giedama namuose, bažnyčioje ir prie kapo. Mišrioje šeimoje galima susitarti, kad dalis maldų vyktų pagal vieną, dalis pagal kitą tradiciją.

Muzika laidotuvėse: gyvi instrumentai ir įrašai

Šalia giesmių laidotuvėse gali skambėti ir instrumentinė muzika, gyvai arba įrašu. Ką rinktis, daugiausia lemia vieta: šermenyse, krematoriumo salėje ir kapinėse šeima sprendžia laisvai, o muziką bažnyčioje derina su klebonu. Pasaulietinėse ceremonijose muzika dažnai atstoja giesmes, o minutė tylos taip pat yra pagarbus atsisveikinimo būdas.

Kanklės

Kanklės yra lietuvių gnaibomasis styginis instrumentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad jų gamybos papročiuose išliko mirusiųjų kulto reliktų: medis būdavo kertamas ir kanklės dirbamos mirus šeimos nariui. Etninės kultūros globos taryba 2026-uosius paskelbė atmintinais Kanklių metais.

Kanklės skamba tyliai ir joms nereikia garso įrangos, todėl jos tinka šermenims, nedidelei šarvojimo salei ir kapinėms. Kanklininkai dažnai groja vakare prieš išlydėjimą arba atsisveikinimo pradžioje. Jei norite kanklių bažnyčioje, kūrinius iš anksto suderinkite su klebonu, o dėl grojimo lauke blogu oru tarkitės su atlikėju.

Vargonai, smuikas ir violončelė

Per gedulingas šv. Mišias paprastai groja parapijos vargonininkas, kuris parenka giesmes pagal liturgiją. Šarvojimo salėse vargonų dažniausiai nėra, todėl giedotojai pritaria nešiojamais klavišiniais instrumentais. Smuikas ir violončelė tinka salėje, krematoriume ir kapinėse, o bažnyčioje, jei kūriniai sakraliniai ir klebonas sutinka. Jei kviečiate styginių kvartetą ar kelis muzikantus, patikrinkite, ar salėje jiems pakaks vietos.

Ką leidžia Bažnyčia

II Vatikano Susirinkimas vargonus vadina tradiciniu Lotynų Bažnyčios instrumentu, o kitus instrumentus leidžia, jei jie dera su šventovės orumu ir tam pritaria Bažnyčios vadovybė. Liturgijoje skamba sakralinė muzika, todėl velionio mėgta populiari daina bažnyčioje paprastai neskamba: jai labiau tinka šarvojimo salė, kapinės ar gedulingi pietūs. Tvarka parapijose gali skirtis, tad pasitarkite su klebonu.

Trimitas ir pučiamieji

Vakarų Lietuvoje katalikų laidotuves ilgai lydėdavo nedidelė pučiamųjų instrumentų kapela, tačiau etnologai pastebi, kad tradicija keičiasi ir tokių muzikantų mažėja. Karines ceremonijas, tarp jų ir laidotuvių, Lietuvos kariuomenėje nustato Rikiuotės ir karinių ceremonijų statutas, o kariuomenės orkestras dalyvauja karių laidojimo ir perlaidojimo ceremonijose. Ar velioniui priklauso karinė pagarba, teiraukitės Lietuvos kariuomenėje ar dalinyje, kuriame jis tarnavo.

Įrašyta muzika

Šarvojimo salėse ir krematoriumuose paprastai yra garso įranga, o muzika dažnai įeina į salės ar paslaugų paketo kainą. Pavyzdžiui, Kėdainių krematoriumo atsisveikinimo salių kainoje (2026 m. 100–150 € už valandą) nurodyta foninė muzika: ritualinė, gyva instrumentinė, chorinis giedojimas ar įrašai. Iš anksto paklauskite salės administratoriaus, kokiu formatu pateikti įrašus, ir sudarykite trumpą sąrašą: kas skambės žmonėms renkantis, tarp kalbų ir išlydint.

Kiek kainuoja muzikantai

Kainas nustato patys atlikėjai. Pagal 2026 m. spalio atlikėjų skelbimus paslaugų portaluose kanklių muzika laidotuvėse kainuoja nuo 180 € už valandą arba nuo 200 € už atsisveikinimą, smuikininkas nuo 100–200 €, giedotojas su klavišiniu instrumentu per Mišias ar kapinėse nuo 50 €, šarvojimo salėje nuo 70 € už valandą. Dėl styginių kvarteto, trimitininko ar vargonininko kainos klauskite atlikėjų ar parapijos. Kainą didina trukmė, kelionė ir atlikėjų skaičius, todėl iš anksto sutarkite, kur ir kiek laiko bus grojama.

Kaip gali atrodyti visa ceremonija be religinių apeigų, aprašome straipsnyje „Pasaulietinės laidotuvės“, o mintis atsisveikinimo kalbai rasite puslapyje „Atsisveikinimo žodžiai“.

Dažni klausimai

Ar galima giedoti patiems, be pakviestų giedotojų?

Taip. Giedoti ar kalbėti rožinį prie velionio gali artimieji ir visi susirinkusieji. Giedojimas nėra privalomas, todėl ir giedotojų kvietimas yra šeimos sprendimas.

Ar giedama, jei velionis kremuotas?

Taip. Kauno arkivyskupijos informacijoje rašoma, kad pamaldos gali vykti ir prie karsto, ir prie urnos. Giedoti galima ir šarvojant urną, ir per Mišias, ir laidojant ją kape ar kolumbariume.

Kiek laiko giedama šermenyse?

Tai priklauso nuo susitarimo. Seniau giedota kelias dienas, šiandien dažnai apie porą valandų paskutinį šermenų vakarą. Kalnai ar visas rožinis užtrunka ilgiau nei kelios pavienės giesmės, todėl laiką aptarkite su giedotojais iš anksto.

Kas yra Kalnai?

Tai Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio giesmės ir maldos. Žemaitijoje jos laikomos tradicine šermenų dalimi, o kituose kraštuose jas gieda ir šeimos, kurių šaknys žemaitiškos.

Ar galima pasirinkti, kokios giesmės bus giedamos?

Taip. Šermenyse ir kapinėse repertuarą sutariate su giedotojais. Dėl giesmių per Mišias tarkitės su klebonu ar vargonininku, nes jos turi derėti su liturgija.

Ar per gedulingas Mišias gali skambėti velionio mėgta daina?

Dažniausiai ne, nes liturgijoje skamba sakralinė muzika. Velionio mėgtą dainą galima paleisti ar sugroti šarvojimo salėje, kapinėse ar per gedulingus pietus. Jei norite smuiko ar kanklių bažnyčioje, kūrinius suderinkite su klebonu.

Ar laidotuvėse galima groti kanklėmis?

Taip. Kanklės nuo seno siejamos su mirusiųjų atminimu ir tinka šermenims, šarvojimo salei ir kapinėms, nes joms nereikia garso įrangos. Bažnyčioje kanklių muziką derinkite su klebonu. 2026 m. kanklininkų skelbimuose laidotuvių kaina prasideda nuo 180–200 €.

Ką daryti pirmomis dienomis po mirties, eilės tvarka aprašyta straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“. Jei ieškote žodžių artimiesiems, pažiūrėkite religinių užuojautų puslapį.