Paminklų valymas dažniausiai prasideda prieš Vėlines ar metines, kai pastebime, kad akmuo patamsėjo, apaugo samanomis ar užrašai tapo sunkiau įskaitomi. Daugumą darbų galima atlikti patiems, tačiau netinkamos priemonės gali akmenį subraižyti, išblukinti ar pažeisti raides. Todėl svarbiausia pradėti nuo švelniausio būdo ir atsižvelgti į paminklo medžiagą.

Patarimai paremti paveldo institucijų, Anglijos paveldo agentūros Historic England ir JAV Nacionalinės parkų tarnybos, rekomendacijomis bei paminklų gamintojų priežiūros instrukcijomis. Įprastą kapavietės priežiūrą, paminklo nuplovimą prieš Vėlines ir žvakių vaško pašalinimą aprašėme straipsnyje „Kapų tvarkymas“. Čia daugiau dėmesio skiriame sunkesniems atvejams: seniems, apaugusiems ar pasvirusiems paminklams ir raidžių atnaujinimui.

Svarbiausia taisyklė: kuo švelniau

Paveldo specialistai paminklų valymą grindžia vienu principu: pirmiausia nepakenkti. Historic England rekomenduoja valyti ne tam, kad paminklas atrodytų kaip naujas, o tik tiek, kiek reikia, ir visada pradėti nuo švelniausio būdo. Stipresnė priemonė renkamasi tik tada, kai švelnesnė nepadėjo.

Pirmiausia apžiūrėkite akmenį. Jei paviršius luposi, byra, skilinėja ar atsisluoksniuoja, nevalykite: toks akmuo valant netenka dar daugiau paviršiaus, o kartu ir raidžių. Pasitarkite su restauratoriumi.
Išbandykite nepastebimoje vietoje. Naują priemonę išbandykite nedideliame plote paminklo gale ar apačioje. Paveldo institucijos pataria rezultatą vertinti po kelių dienų, nes dėmės ar blukimas kartais išryškėja ne iš karto.
Vanduo yra pagrindinė priemonė. Daugumai nešvarumų užtenka švaraus vandens ir minkšto šepečio. Jei to neužtenka, naudokite neutralų (pH 7) akmeniui tinkamą ploviklį arba labai silpną švelnaus muilo tirpalą ir viską gerai nuskalaukite.
Atsiveškite vandens iš namų. Granito paminklų gamintojai atkreipia dėmesį, kad kapinių šulinių vandenyje gali būti daug geležies, kuri granitui netinka.
Nevalykite per dažnai. Kiekvienas intensyvus valymas truputį dėvi paviršių, ypač minkšto akmens raides ir ornamentus.

Ko niekada nedaryti

Socialiniuose tinkluose populiarūs vaizdo įrašai, kuriuose paminklai šveičiami vieliniais šepečiais, baliklio tirpalu ir plaunami aukšto slėgio plovykla. Paveldo specialistai įspėja, kad taip galima padaryti negrįžtamos žalos, kuri išryškėja tik po kurio laiko: akmuo pradeda luptis, byrėti ar lieka dėmių. Nenaudokite:

Rūgščių. Druskos rūgštis, actas ir kiti rūgštūs valikliai tirpdo akmens mineralus, ypač marmuro ir betono, o blogai nuplauti palieka druskų, kurios toliau ardo paviršių.
Baliklio ir chloro. JAV Nacionalinė parkų tarnyba nurodo, kad šarminiai valikliai, pavyzdžiui, baliklis, palieka akmenyje druskų likučių.
Aukšto slėgio plovyklos. Historic England nurodo, kad paminklams slėgis paprastai neturėtų viršyti 20 bar, o antgalis turi būti ne arčiau kaip 20 cm nuo paviršiaus, ir pažymi, kad žalos lengva padaryti net buitine plovykla. Marmuro, smiltainio ir kitų minkštų akmenų plovykla neplaukite visai.
Vielinių ir kietų šepečių, plieno vatos, šlifuoklių, smėliasrovės. Jie subraižo poliruotą paviršių, nuima akmens sluoksnį kartu su raidėmis, o plieno likučiai palieka rūdžių dėmių.
Šveitimo miltelių ant poliruoto granito. Jie subraižo blizgų paviršių.
Vaškų, pastų, aliejų ir „blizgiklių“. Lenkijos akmentašiai įspėja, kad granitas sugeria riebias medžiagas, prie jų limpa dulkės ir atsiranda dėmių. Laidojimo įmonių instrukcijose nerekomenduojama naudoti ir tokių „gudrybių“ kaip kūdikių aliejus ar skutimosi putos.

Valymas pagal medžiagą

Poliruotas granitas

Granitas yra vienas patvariausių paminklų akmenų, o poliruotą jo paviršių prižiūrėti lengviausia. Pirmiausia paminklą gerai nuplaukite švariu vandeniu, kad dulkės ir smėlis valant nesubraižytų blizgesio. Tada valykite minkšta kempine ar nailoniniu šepečiu su švelniu muilu ir nuskalaukite. Granito paminklų gamintojai pataria nenaudoti vidaus granitui, pavyzdžiui, virtuvės stalviršiams, skirtų priemonių: jos gali užkimšti akmens poras, ir vėliau atsiranda dėmių.

Jei juodas ar tamsus poliruotas paminklas per kelerius metus pilkėja, valymas dažniausiai nepadės. Gamintojų teigimu, dalis importinio granito poliruojama su priedais, kurie akmenį patamsina, o išblukusios spalvos atkurti nebeįmanoma. Ar paviršių galima perpoliruoti, paklauskite akmens apdirbimo meistro.

Nepoliruotas granitas

Skeltas, šlifuotas ar matinis granitas yra šiurkštesnis, todėl jame lengviau kaupiasi nešvarumai ir samanos. Valykite vandeniu ir minkštu šepečiu, tik prieš šveisdami paviršių ilgiau pamirkykite.

Marmuras

Marmuras minkštesnis ir poringesnis už granitą: rūgštys, net rūgštūs krituliai, jį pamažu tirpdo, todėl ilgainiui gali nusitrinti ir užrašai. Valykite tik švariu vandeniu, minkšta nepūkuota šluoste ar natūralių šerių šepečiu, prireikus su neutraliu plovikliu. Plovyklos ir šveitimo nenaudokite. Jei marmuro paviršius byra ar luposi, nevalykite, kol nepasitarėte su restauratoriumi.

Betoniniai ir mozaikiniai (teraco) paminklai

Senesni paminklai dažnai lieti iš betono arba mozaikinio betono, vadinamojo teraco: cemento masės su akmens skaldele, nušlifuotos iki lygaus paviršiaus. Jiems tinka tik neutralus valiklis. JAV federalinės pastatų tarnybos teraco priežiūros taisyklėse nurodyta vengti rūgščių, šarmų ir fosfatų turinčių valiklių, taip pat plieno vatos, kuri palieka rūdžių dėmių. Ištrupėjusius kampus, įtrūkimus ir atšokusį paviršių geriau patikėti meistrui.

Smiltainis ir kiti minkšti akmenys

Smiltainis, kalkakmenis ir kiti minkšti akmenys pažeidžiami lengviausiai. Historic England pažymi, kad minkštą ar trupantį paviršių gali pažeisti net šveitimas šepečiu, o smėliasrovė smiltainiui ypač pavojinga. Drėgmė, patekusi tarp smiltainio sluoksnių, užšąla, ir akmuo pradeda sluoksniuotis. Tokį paminklą tik švelniai nuplaukite vandeniu ir nuimkite lapus ar šakeles. Jei jis senas, apaugęs ar luposi, pasitarkite su restauratoriumi.

Bronzinės raidės ir detalės

Bronzines raides ir ornamentus valykite vandeniu ir minkšta mikropluošto šluoste. Nešveiskite jų iki blizgesio: Historic England įspėja, kad abrazyvinis valymas nuima patiną, apsauginį bronzos paviršiaus sluoksnį. JAV Nacionalinė parkų tarnyba bronzai rekomenduoja ploną vaško sluoksnį, kuris saugo nuo drėgmės ir nešvarumų. Šarminių valiklių ant metalo nenaudokite. Jei raidė kliba, pritvirtinkite ją kuo greičiau, kol ji neiškrito ir nepasimetė.

Auksuotos ir dažytos raidės

Auksavimas ir dažai yra ploniausias paminklo sluoksnis, todėl valant jie nukenčia pirmiausia. Laidojimo įmonių priežiūros instrukcijose įspėjama, kad per intensyviai valant dažai ar auksavimas nusitrina. Aplink raides valykite atsargiai, o raidžių įdubas tik drėgnu ausų krapštuku ar minkštu teptuku su švariu vandeniu. Šepečiu per raides netrinkite.

Samanos, kerpės ir dumbliai

Žalios, pilkos ar geltonos apnašos dažniausiai susidaro paunksmėje ir drėgnose vietose. Paveldo institucijų požiūris atsargus: Historic England teigia, kad dauguma biologinių apnašų akmeniui nekenkia, kai kurios kerpės ir samanos Anglijoje net saugomos įstatymu, o biocidai turėtų būti paskutinė priemonė. Valyti verta tada, kai apnašos dengia užrašus ar laiko drėgmę ant akmens.

Sudrėkinkite apnašas. Apšlakstykite paminklą vandeniu ir palaukite: JAV Nacionalinė parkų tarnyba nurodo, kad mirkymas ir smulkus vandens rūkas yra veiksmingi būdai apnašoms atmirkyti.
Nuimkite atmirkusias samanas. Naudokite plastikinę ar medinę mentelę, ne metalinį peilį ar grandiklį.
Valykite iš apačios į viršų. Minkštu šepečiu, mažais apskritais judesiais. Taip nešvarus vanduo nenuteka dryžiais per sausą akmenį.
Gausiai nuskalaukite. Švariu vandeniu nuplaukite visus nešvarumus ir valiklio likučius.
Jei apnašos sugrįžta, ieškokite priežasties. Dažniausiai tai šešėlis, drėgmė ir ant plokštės pūvantys lapai. Jei naudojate akmeniui skirtą biologinių apnašų valiklį, rinkitės tokį, kurį gamintojas nurodo jūsų akmeniui, ir laikykitės instrukcijos. Historic England pastebi, kad jei per pusmetį apnašos vėl gausiai ataugo, priemonė buvo netinkama.

Kerpės ir samanos pagal akmens rūšį

Kerpės nuo samanų skiriasi tuo, kad tvirtai prisitvirtina prie akmens ir auga labai lėtai: Didžiosios Britanijos kapinių gamtosaugininkų duomenimis, kai kurios rūšys per metus priauga mažiau nei pusę milimetro. Storas kerpių sluoksnis ant seno paminklo dažnai susidarė per dešimtmečius. Jie pataria kerpių be reikalo nevalyti, o jei to reikia, naudoti tik minkštą šepetį ir švarų vandenį. Kaip elgtis, priklauso nuo akmens:

Poliruotas granitas. Granitas atsparus dūlėjimui, o ant labai lygaus paviršiaus kerpės įsikuria sunkiau. Atsiradusias samanas ar dumblius dažniausiai pakanka atmirkyti ir nuplauti vandeniu bei minkštu šepečiu.
Skeltas ar matinis granitas, betonas, teraco. Šiurkščiame paviršiuje apnašos laikosi tvirčiau. Mirkykite ilgiau, atmirkusias nuimkite plastikine ar medine mentele ir nebandykite nugramdyti kiekvieno kerpių taškelio.
Marmuras ir kalkakmenis. JAV Nacionalinė parkų tarnyba nurodo, kad mikroorganizmai laiko drėgmę ir išskiria rūgščių, o rūgštims jautrus marmuras ir kalkakmenis nuo to ėsdinami. Todėl šiuos akmenis valyti verta, bet švelniai: vandeniu ir minkštu šepečiu. Tos pačios tarnybos tyrimas marmuriniams antkapiams rekomendavo biocidinius valiklius su ketvirtiniais amonio junginiais, o ne baliklį.
Smiltainis ir trupantys seni akmenys. Tik švarus vanduo ir minkštas šepetys arba visai nevalykite: byrantis ar sluoksniuojantis paviršius gali atšokti kartu su kerpėmis. Pasitarkite su restauratoriumi.

Kad apnašų būtų mažiau, sumažinkite pavėsį ir drėgmę. JAV Nacionalinė parkų tarnyba pataria apgenėti prie paminklų augančius krūmus ir medžius, kad patektų daugiau šviesos ir oro. Savo kapavietėje augančius želdinius genėkite patys, o dėl kitų medžių kreipkitės į kapinių prižiūrėtoją. Herbicidų ir kitų cheminių preparatų aplink paminklą nepurkškite: britų kapinių gamtosaugininkai įspėja, kad jie palieka dėmių ant akmens. Kaip parinkti augalus kapui, rašome straipsnyje „Augalai ant kapo“.

Raidžių atnaujinimas: dažymas, auksavimas, perkalimas

Laikui bėgant raidžių dažai nusilupa, auksavimas nusitrina, bronzinės raidės atsilaisvina, o minkštame akmenyje iškaltos raidės nusidėvi. Kaip jas atnaujinti, priklauso nuo raidžių tipo.

Dažytos raidės. Prieš dažant įdubas reikia išvalyti ir išdžiovinti. Historic England pažymi, kad lauke akriliniai dažai nėra pakankamai atsparūs ir geriau tinka emaliniai, o Airijos paveldo patarėjai įspėja, kad netinkami dažai greitai nusilupa. Dažoma plonu teptuku, neužtepant ant gretimo paviršiaus.
Auksuotos raidės. Tradiciškai auksuojama aukso lapeliais, klijuojamais ant specialaus aliejinio klijų sluoksnio. Tai kruopštus meistrų darbas. Užsakydami paklauskite, ar bus naudojami aukso lapeliai, ar auksinės spalvos dažai: tai skirtingos technologijos ir skirtingos kainos.
Nusidėvėjusios iškaltos raidės. Historic England nurodo, kad raides perkalti galima, jei akmuo pakankamai tvirtas ir yra išlikęs užrašo tekstas, o pirminis raidžių stilius turi būti išlaikytas. Kai akmuo silpnas, kartais geriau palikti užrašą tokį, koks yra.
Bronzinės raidės. Atsilaisvinusias raides meistras pritvirtina iš naujo, o vietoj pamestos užsakoma tokio paties šrifto ir dydžio raidė.

Užrašų atlikimo būdus, kainas už raidę ir tai, kaip vėliau įrašyti dar vieną vardą, aprašome straipsnyje „Užrašai ant paminklų“.

Pasviręs paminklas ir pamatai

Paminklas dažniausiai pasvyra, kai nusėda gruntas arba pamatai buvo per silpni ar suiro. Pasvirimą verta taisyti kuo anksčiau: ilgainiui jis didėja, o virstantis paminklas gali sužaloti žmones ir apgadinti kaimyninius kapus. Pavyzdžiui, Kauno kapinių taisyklės nustato, kad už statinių būklę atsako jų savininkai, o darbų metu padarytą žalą kaimynams tenka atlyginti.

Patiems paminklo tiesinti nepatartina. Airijos paveldo patarėjai įspėja, kad bandant atstatyti pasvirusį paminklą galima pažeisti ir kapą, ir akmenį. JAV Nacionalinė parkų tarnyba nurodo, kad be patirties to daryti nereikėtų, o kelių dalių paminklams perstatyti reikia kėlimo įrangos.

Meistras paminklą nukelia, sutvarko ar naujai įrengia pamatą, išlygina ir sumontuoja atgal. Paveldo specialistų rekomendacijose pabrėžiama, kad paminklas turi stovėti lygiai ir vertikaliai, o pagrindas po juo turi būti gerai sutankintas. Paminklų įrengėjai pastebi, kad seni pamatai dažnai būna tik dekoratyviniai ir neatlaiko akmens svorio, todėl juos tenka griauti ir lieti naujus. Paklauskite, kokio gylio ir kokios konstrukcijos pamatas bus įrengtas.

Jei paminklas pastatytas ne anksčiau kaip prieš 2 metus, pirmiausia kreipkitės į jį pastačiusią įmonę: paminklų ir kapaviečių darbams taikoma 2 metų garantija. Kaip pateikti pretenziją, rašome straipsnyje „Paminklų kainos“.

Ar paminklą impregnuoti

Paminklų pardavėjai kartais siūlo akmenį padengti apsauginiu impregnantu. Paveldo specialistai šiuo klausimu atsargūs. JAV Nacionalinė parkų tarnyba nurodo, kad apsauginė priemonė turi praleisti vandens garus, nes sandarios „apsauginės“ dangos gali uždaryti drėgmę akmenyje. Geriausius rezultatus davė silano ir siloksano pagrindo hidrofobizatoriai, tačiau bet kokią dangą rekomenduojama naudoti tik išsiaiškinus, ar jos tikrai reikia.

Jei meistras siūlo impregnantą, paklauskite, kokia tai priemonė, ar ji praleidžia garus, ar tinka jūsų akmeniui ir kiek laiko ji veikia. Ant senų, trupančių akmenų jokių dangų ir sutvirtinimo priemonių be restauratoriaus nenaudokite: kai kurios jų negrįžtamos.

Kada valyti: metų laikai

Kitus kapo darbus pagal mėnesius rasite straipsnyje „Kapo priežiūra: kalendorius pagal mėnesius“.

Šlapiam valymui reikia šilto oro. JAV Nacionalinė parkų tarnyba rekomenduoja, kad valant ir parą po to oro temperatūra būtų aukštesnė nei maždaug +4 °C. Į akmenį patekęs vanduo, užšalęs naktį, gali skaldyti akmenį, ypač smiltainį. Todėl didesnius darbus geriausia atlikti vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį.

Prieš Vėlines paminklą valykite šiltą dieną, o jei naktį laukiama šalnų, šlapio valymo atsisakykite ir tik nušluostykite dulkes. Žiemą paminklo neplaukite. Jei planuojate užsakyti valymą, raidžių atnaujinimą ar paminklo išlyginimą, susitarkite iš anksto: vienos kapų tvarkymo įmonės teigimu, spalio darbų kalendorius pradedamas pildyti jau vasaros pabaigoje.

Ką reikalauja kapinių taisyklės

Nė vienose mūsų peržiūrėtose kapinių taisyklėse leidimo vien paminklui nuplauti nereikalaujama: tai įprasta kapavietės priežiūra. Kitaip yra su darbais, kurie keičia kapo statinius: paminklo perstatymu, pamatų liejimu, plokščių ar apvadų keitimu. Vyriausybės Kapinių tvarkymo taisyklės nustato, kad apie paminklo statymą ar rekonstravimą atsakingas asmuo praneša kapinių prižiūrėtojui, o darbai registruojami kapinių žurnale.

Vilnius. Prieš darbus reikia informuoti kapinių prižiūrėtoją ir suderinti statinių schemą. Atvežantys medžiagas praneša prižiūrėtojui atvykę ir baigę darbus. Kapinėse draudžiama palikti statybines medžiagas, o atliekos dedamos tik į konteinerius.
Kaunas. Statant ar rekonstruojant statinius, schema derinama su kapinių administratoriumi. Savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įkainis už schemos parengimą, suderinimą ir leidimą atlikti statybos ar rekonstravimo darbus nuo 2025 m. rugsėjo yra 55 € su PVM. Medžiagoms atvežti išduodamas leidimas įvažiuoti, įvažiuoti galima darbo dienomis 8.00–15.30, šeštadieniais 8.00–13.00. Statantieji privalo išsivežti visas darbų atliekas ir sutvarkyti teritoriją.
Klaipėda. Kapines prižiūri savivaldybės administracijos kapinių priežiūros padalinys, todėl dėl paminklo perstatymo ar kitų darbų kreipkitės į jį.

Jei darbų metu apgadinami kaimyniniai kapai, paminklai ar takai, žalą tenka atlyginti. Seną betoną, akmens nuolaužas ir kitas statybines atliekas reikia išsivežti, o ne palikti prie kapinių konteinerių; kaip rūšiuoti įprastas kapinių atliekas, rašome Vėlinių straipsnyje. Prižiūrėtojų kontaktus rasite puslapiuose Vilniaus kapinės, Kauno kapinės ir Klaipėdos kapinės.

Paveldo kapinės ir seni paminklai

Jei kapinės ar kapas įrašyti į Kultūros vertybių registrą, paminklus statyti, rekonstruoti ar remontuoti galima tik gavus Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimą. Taisyklės mini ir remontą, todėl raidžių perkalimą, paminklo perstatymą ar dalių keitimą derinkite iš anksto. Paprastas nuplovimas vandeniu yra priežiūra, bet jei abejojate, paklauskite. Ar kapinės saugomos, galite patikrinti Kultūros vertybių registre arba paklausti kapinių prižiūrėtojo.

Senose kapinėse, įkurtose iki 1940 m., ir neveikiančiose kapinėse taikomi papildomi apribojimai. Pavyzdžiui, Vilniaus taisyklės leidžia pavojingą seną paminklą pakeisti tik išlaikant jo pirminį tipą, formą, matmenis ir medžiagą. 2026 m. liepą Valstybinė kultūros paveldo komisija paragino gyventojus neskubėti šalinti senų paminklų, kryžių ir užrašų nepasitarus su paveldosaugininkais, kapinių prižiūrėtoju, savivaldybe ar parapija. Seną, istoriškai vertingą paminklą patys valykite tik vandeniu, o rimtesnius darbus patikėkite restauratoriui.

Paslaugos užsakymas: kiek kainuoja ir ką paklausti

Paslaugų portale 2026 m. teikėjai nurodė tokias pradines kainas:

paminklo ir tvorelių atnaujinimas nuo 50–150 € (vidutiniškai 94 €);
kapavietės renovacija ar restauravimas nuo 100–300 € (vidutiniškai 173 €);
raidžių ir portretų kalimas nuo 3–9 € (vidutiniškai 5 €), teikėjai dažniausiai skaičiuoja už simbolį;
vienkartinis kapo sutvarkymas nuo 30–100 € (vidutiniškai 51 €).

Viena kapų tvarkymo įmonė 2024 m. bendrą kapavietės sutvarkymą, į kurį įėjo ir paminklo nuvalymas, įkainojo 60–70 €. Tai mažiausios skelbiamos kainos: galutinė suma priklauso nuo paminklo dydžio, būklės, medžiagos ir darbų apimties. Paminklo perstatymo su naujais pamatais, raidžių auksavimo ar perdažymo kaina labai priklauso nuo konkretaus darbo, todėl paprašykite kelių rašytinių pasiūlymų, kuriuose kiekvienas darbas būtų įkainotas atskirai. Kaune prie perstatymo kainos gali prisidėti ir 55 € leidimo mokestis.

Ką paklausti prieš užsakant

Kokiomis priemonėmis ir kokiu slėgiu bus valoma? Ar bus naudojamos rūgštys, baliklis ar šlifavimas?
Ar meistras turi patirties su jūsų paminklo medžiaga: marmuru, smiltainiu, teraco ar bronza?
Ar į kainą įeina raidžių atnaujinimas, atliekų išvežimas ir atvykimas?
Ar raidės bus auksuojamos aukso lapeliais, ar dažomos? Kokie dažai naudojami lauke?
Ar reikia pranešti kapinių prižiūrėtojui ar gauti leidimą ir kas tai padarys?
Ar atsiųsite nuotraukas prieš ir po darbų ir kokia suteikiama garantija?

Kaip palyginti pasiūlymus, sudaryti sutartį ir pasinaudoti garantija, plačiau rašome straipsnyje „Paminklų kainos“.

Dažni klausimai

Ar galima paminklą plauti aukšto slėgio plovykla?

Granitą galima plauti tik žemu slėgiu: Historic England nurodo ne daugiau kaip 20 bar ir ne arčiau kaip 20 cm nuo paviršiaus. Marmurui, smiltainiui, teraco ir seniems paminklams plovyklos nenaudokite visai. Saugiausia plauti žarna ar kibiru ir minkštu šepečiu.

Kaip nuvalyti samanas nuo paminklo?

Gerai sudrėkinkite apnašas, palaukite, kol atmirks, ir nuimkite plastikine ar medine mentele, tada valykite minkštu šepečiu iš apačios į viršų ir nuskalaukite. Baliklio, acto ir vielinio šepečio nenaudokite.

Ar kerpės kenkia paminklui?

Dažniausiai mažai. Paveldo specialistai daugumą biologinių apnašų laiko nekenksmingomis, o tankus kerpių sluoksnis gali net saugoti akmenį. Tačiau ant marmuro ir kalkakmenio mikroorganizmų išskiriamos rūgštys pamažu ėsdina paviršių, todėl šiuos akmenis verta švelniai valyti vandeniu ir minkštu šepečiu.

Ar paminklą galima valyti actu?

Ne. Actas yra rūgštis: ji tirpdo marmurą, betoną ir teraco, o ant kitų akmenų gali palikti dėmių. Paveldo institucijos rūgščių savarankiškam valymui nerekomenduoja.

Ar reikia leidimo paminklui nuvalyti ar atnaujinti?

Paminklui nuplauti leidimo nereikia. Perstatant paminklą, liejant pamatus ar keičiant plokštes reikia pranešti kapinių prižiūrėtojui, Vilniuje ir Kaune suderinti statinių schemą. Paveldo kapinėse remontui reikia Kultūros paveldo departamento pritarimo.

Kaip dažnai reikia valyti paminklą?

Poliruotą granitą pakanka nuplauti vandeniu kelis kartus per metus. Gilesnį valymą, ypač minkšto akmens, atlikite tik tada, kai jo tikrai reikia, nes kiekvienas intensyvus valymas dėvi paviršių ir raides.