Kartais žmogus miršta neturėdamas šeimos, artimieji gyvena toli ir nebendravo, arba jų niekas neranda. Tada kyla klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda kaimynai, draugai, globėjai ar socialiniai darbuotojai: kas pasirūpins laidotuvėmis, kam pranešti, ar galima palaidoti patiems ir kas bus su turtu. Šiame straipsnyje aprašome, ką nustato Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kaip vienišus žmones laidoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai, ką gali padaryti draugas ar kaimynas ir kaip vėliau sužinoti, kur žmogus palaidotas.

Svarbiausia trumpai

Kai nėra artimųjų, galinčių organizuoti laidojimą, arba nežinoma, kur jie yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurioje žmogus nuolat gyveno.
Artimųjų pirmiausia ieško policija. Neradus ar jiems atsisakius, policija raštu praneša savivaldybei.
Draugas, kaimynas ar kitas žmogus pagal įstatymą gali būti laidojantis asmuo, kai artimųjų nėra, ir gauti laidojimo pašalpą.
Kiekvienas žmogus gali iš anksto paskirti, kas jį laidos: testamentu arba notaro patvirtintu pareiškimu.
Jei įpėdinių nėra arba niekas nepriima palikimo, turtas atitenka valstybei.
Kur palaidotas vienišas žmogus, galima sužinoti savivaldybėje, kurioje jis gyveno, arba iš kapinių prižiūrėtojo.

Kas laidoja, kai nėra artimųjų: ką sako įstatymas

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnis nustato eilę, kas organizuoja laidojimą:

Žmogus, kurį velionis pats paskyrė testamentu ar notaro patvirtintu pareiškimu.
Jei toks nepaskirtas, negali arba atsisako, testamento vykdytojas, sutuoktinis ar partneris, pilnamečiai vaikai, tėvai.
Jei jų nėra, kiti giminaičiai arba kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Tai gali būti draugas, kaimynas ar globėjas.
Jei nėra nė vieno, kas galėtų organizuoti laidojimą, arba nežinoma, kur tokie žmonės yra, savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jei nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, savivaldybė, kurios teritorijoje nustatyta mirtis.

Kai laidoja savivaldybė, laidojančiu asmeniu laikomas jos įgaliotas darbuotojas, o laidojimo pašalpa niekam nemokama, nes laidojama savivaldybės lėšomis. Įstatymas nenumato, kad savivaldybė šias išlaidas išieškotų iš artimųjų. Teisininkų teigimu (tv3.lt, 2026 m.), toks reikalavimas galimas tik tada, kai artimieji vėliau priima palikimą: savivaldybė gali kreiptis kaip kreditorė. Ar artimieji privalo laidoti ir ką reiškia atsisakymas, plačiau aptarėme straipsnyje „Kai nėra lėšų laidotuvėms“.

Kai artimųjų ieškoma arba jie atsisako

Vilniaus savivaldybės aiškinimu (2026 m.), procesas prasideda nuo policijos atliekamos artimųjų paieškos. Policija gali kreiptis į ligoninę, globos ar slaugos įstaigą, kurioje žmogus gyveno ar gydėsi. Jei artimųjų nėra arba jie atsisako laidoti, policija raštu praneša savivaldybei, ir ši organizuoja laidojimą. Policijos departamento atstovo teigimu (2021 m.), artimųjų paprastai ieškoma iki dviejų savaičių. Kol jų ieškoma, palaikai laikomi savivaldybės pasirinkto paslaugų teikėjo šaldymo patalpose.

Savivaldybių atstovai žiniasklaidai pasakoja, kad artimieji kartais atsisako laidoti, kai gyvena kitame mieste ar užsienyje, su velioniu nebendravo arba neturi lėšų. Jei priežastis yra lėšos, verta žinoti, kad laidojimo pašalpa nepriklauso nuo pajamų ir gali būti išmokėta per 24 valandas.

Kaip vienišus žmones laidoja didieji miestai

Įstatymas nenustato, kaip tiksliai savivaldybė turi palaidoti, todėl praktika skiriasi. Paslaugų teikėjus savivaldybės dažniausiai parenka viešojo pirkimo būdu. Toliau pateikiame miestų duomenis, kuriuos savivaldybių atstovai nurodė žiniasklaidai.

Vilnius

Vienišų ir artimųjų nelaidojamų žmonių laidojimą pagal sutartį su savivaldybe vykdo Laidojimo paslaugų centras. Velioniai kremuojami, o urnos kartą per ketvirtį laidojamos Karveliškių kapinėse, miesto skirtame sklype, bendrame kape. Ant akmens plokštės iškalami palaidotųjų vardai, pavardės ir laidojimo metai. Kremuojama ir todėl, kad kapinėse mažėja vietos, o urną lengviau perlaidoti, jei vėliau atsiranda artimieji. 2025 m. rugsėjo pabaigoje vykusiame palaidojime meldėsi kunigas, vienuolės ir savanoriai. 2025 m. Vilniuje taip palaidoti 59 žmonės, savivaldybė už vieną palaidojimą mokėjo 410,19 €.

Kaunas

Kauno miesto kapinių taisyklės nustato, kad vienišų ir nenustatytos tapatybės žmonių laidojimą organizuoja savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius, o laidojama atskirame savivaldybės viešųjų kapinių kvartale. 2021 m. duomenimis, tai Vainatrakio kapinės. Kaune velioniai laidojami karstuose, o vienas palaidojimas 2025 m. kainavo apie 700 €. Per tris 2025 m. ketvirčius Kaune palaidoti 20 vienišų žmonių.

Klaipėda

Klaipėdoje vieniši žmonės taip pat laidojami karstuose, paslaugų teikėjas parenkamas konkursu, o vienas palaidojimas 2025 m. kainavo 278 €. 2021 m. duomenimis, tam skirtas Lėbartų kapinių 161 kvartalas. Per tris 2025 m. ketvirčius palaidoti 25 žmonės, iš jų vienas nenustatytos tapatybės.

Šiauliai

Šiauliuose savivaldybė laidoja, kai artimieji atsisako arba jų nenustatoma. Gavus rašytinį sveikatos priežiūros įstaigos ar policijos prašymą, velionis kremuojamas, o urna per 10 dienų palaidojama bendrame kolumbariume Ginkūnų kapinėse. 2025 m. taip palaidoti 15 žmonių, vienas palaidojimas kainavo 721,01 € su PVM.

Kitose savivaldybėse paklauskite savivaldybės administracijos arba seniūnijos: tvarką kiekviena nustato pati, dažnai savo kapinių taisyklėse. Kur yra miestų kapinės ir kas jas prižiūri, rašome puslapiuose apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kapines.

Kai tapatybė nenustatyta

Jei mirusiojo tapatybės nustatyti nepavyksta, tvarka kitokia: laidojama tik gavus prokuroro leidimą, kremuoti draudžiama, ant kapo tvirtinama lentelė su kapavietės numeriu ir laidojimo data. Tai išsamiai aprašėme straipsnyje „Nežinomas ir apleistas kapas“.

Jei esate kaimynas, draugas ar globėjas: kam pranešti

Jei manote, kad žmogus mirė namuose, skambinkite 112. Atvykę medikai konstatuos mirtį, o apie mirtį namuose informuojama policija. Nieko kambaryje nekeiskite, kol medikai ir policija atliks savo darbą.
Papasakokite policijos pareigūnams, ką žinote apie artimuosius. Vardai, telefonai, miestas ar šalis, kur gyvena vaikai ar broliai ir seserys, labai palengvina paiešką. Pasakykite ir tai, jei žmogus buvo išreiškęs valią dėl laidojimo ar paskyręs, kas jį laidos.
Jei žmogus mirė ligoninėje ar globos namuose, mirtį konstatuoja ten dirbantys medikai. Jei artimųjų nėra, savivaldybė apie tai sužino iš sveikatos priežiūros įstaigos ar policijos pranešimo (taip, pavyzdžiui, nurodo Šiaulių savivaldybė). Jei žinote artimųjų kontaktus, perduokite juos įstaigai.
Jei laidotuvėmis niekas nesirūpina, praneškite savivaldybės administracijai, kurioje žmogus gyveno, arba seniūnijai. Paklauskite, kas savivaldybėje už tai atsakingas ir kaip sužinoti apie laidojimą.
Jei norite palaidoti patys, pasakykite tai policijai ir savivaldybei kuo anksčiau, kol laidojimo neperėmė savivaldybė.

Velionio turtas priklauso įpėdiniams, o jų nesant atitenka valstybei, todėl daiktų iš jo būsto neimkite. Jei matote, kad turtui gresia žala, praneškite policijai arba savivaldybei. Palikimą saugoti gali teismas, gavęs žinią, kad įpėdiniai nežinomi ar nėra palikimo atsiradimo vietoje.

Ar draugas ar kaimynas gali pats palaidoti

Taip. Kai sutuoktinio, vaikų, tėvų ir kitų giminaičių nėra, įstatymas leidžia laidojimą organizuoti „kitiems veiksniems asmenims, galintiems organizuoti laidojimą“. Toks žmogus tampa laidojančiu asmeniu: jis susitaria su laidojimo įmone, gauna leidimą laidoti ir gali gauti laidojimo pašalpą.

Laidojimo pašalpa. Paramos mirties atveju įstatymas pašalpą skiria laidojančiam asmeniui, nesvarbu, ar jis giminaitis. 2026 m. ji siekia 592 €. Prašymą teikite savivaldybei, kurioje velionis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, per 12 mėnesių. Giminystės įrodyti nereikia, o jei mirtis įregistruota Lietuvoje, mirties liudijimo nešti taip pat nereikia. Plačiau: „Laidojimo pašalpa“.
„Sodros“ išmoka. Jei velionis gavo pensiją, laidojusiam asmeniui išmokama mirties mėnesio pensija ir dar vieno mėnesio pensijos dydžio suma. Tam reikia pateikti prašymą „Sodrai“.
Palaikų atsiėmimas. Kai palaikai yra morge ar laidojimo įmonėje, o artimųjų ieško policija, palaikus atsiimti ir laidoti galima tik suderinus su policija ir savivaldybe. Kokio dokumento prireiks, paklauskite jų iš anksto.
Kremavimas. Jei velionis valios dėl kremavimo nepareiškė, įstatymas leidžia kremuoti artimųjų prašymu. Todėl draugui ar kaimynui laidojant pasitarkite su laidojimo įmone ar krematoriumu, ar kremuoti jūsų atveju galima. Laidoti karste galima bet kuriuo atveju.
Dokumentai. Mirties įrašo išrašą išduoda tik sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams. Laidojimo pašalpai jo nereikia, nes savivaldybė mirties faktą mato registre. Leidimui laidoti reikia medicininio mirties liudijimo, o prašymą dažniausiai pateikia laidojimo įmonė. Apie dokumentus: „Mirties liudijimas“.

Žiniasklaidoje aprašytas atvejis, kai kaimynė apmokėjo vienišos kaimynės palaikų pervežimą, bet šių išlaidų iš velionės sąskaitos, kurią perėmė valstybė, ji negavo. Todėl, jei laidojate patys, išlaidas planuokite taip, kad jas padengtų laidojimo pašalpa ir „Sodros“ išmoka. Kaip sumažinti išlaidas, rašome straipsnyje „Kai nėra lėšų laidotuvėms“.

Kaip pasirūpinti iš anksto

Jei gyvenate vieni arba esate vienišo žmogaus artimas draugas, įstatymas leidžia viską sutvarkyti iš anksto:

Paskirkite laidojantį asmenį. Kiekvienas veiksnus žmogus gali testamentu ar notaro patvirtintu pareiškimu nurodyti, kas jį laidos ir kaip: palaidoti ar kremuoti. Tada draugui nereikės laukti, kol bus baigta artimųjų paieška.
Sudarykite testamentą. Turtą testamentu galima palikti bet kam: draugui, organizacijai, savivaldybei. Be testamento ir be įpėdinių turtas atitenka valstybei.
Pasakykite artimam žmogui, kur yra dokumentai ir kas turi jūsų giminaičių kontaktus.

Kas vyksta su turtu

Jei velionis neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.62 straipsnis). Valstybė už velionio skolas atsako tik paveldėto turto verte. LRT 2024 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą ir akcijas perima Turto bankas, pinigus sąskaitose ir kitą turtą, pavyzdžiui, automobilius, Valstybinė mokesčių inspekcija, o žemę Nacionalinė žemės tarnyba. Turto bankas paveldėtą turtą metus laiko laukdamas, ar neatsiras įpėdinių, o paskui parduoda varžytinėse. Turto bankas žiniasklaidai nurodė, kad antkapių nestato.

Jei atsiranda giminaičių, jie palikimą gali priimti per 3 mėnesius nuo mirties, kreipdamiesi į notarą pagal paskutinę velionio gyvenamąją vietą. Praleidus terminą, jį gali atnaujinti teismas, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip vyksta paveldėjimas ir kokios yra įpėdinių eilės, rašome straipsnyje „Paveldėjimas po sutuoktinio mirties“.

Kaip vėliau sužinoti, kur palaidotas

Kai savivaldybė palaidoja vienišą žmogų, jo vardas ir pavardė, jei tapatybė žinoma, įrašomi kapinių palaidojimų žurnale, o Vilniuje iškalami ir ant bendro kapo plokštės. Todėl artimieji ar draugai vėliau gali sužinoti, kur jis palaidotas:

Kreipkitės į savivaldybę, kurioje žmogus gyveno arba mirė. Ji organizavo laidojimą ir žino, kuriose kapinėse ir kada jis palaidotas.
Paklauskite kapinių prižiūrėtojo. Jis kaupia duomenis apie kiekvieną palaidotąjį. Didžiųjų miestų kapinių paieškos ir kiti būdai aprašyti straipsnyje „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.
Jei norite perlaidoti, Vilniuje artimieji gali perlaidoti palaikus gavę savivaldybės leidimą. Perkeliant urną ekshumavimo leidimo nereikia, o karstui reikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimo. Perlaidojimo tvarką aprašėme straipsnyje „Nežinomas ir apleistas kapas“.

Jei norite prie bendro kapo ar kolumbariumo pastatyti atminimo ženklą, pirmiausia pasitarkite su kapinių prižiūrėtoju ar savivaldybe.

Dažni klausimai

Kas moka už vienišo žmogaus laidotuves?

Jei nėra kam organizuoti laidojimo, jį organizuoja ir apmoka savivaldybė, kurioje žmogus nuolat gyveno. Tada laidojimo pašalpa nemokama. Jei laidoja draugas ar kaimynas, išlaidas apmoka jis, bet gali gauti laidojimo pašalpą (592 €).

Kiek laiko ieškoma artimųjų?

Teisės aktai konkretaus termino nenustato. Policijos departamento atstovo teigimu (2021 m.), artimųjų paprastai ieškoma iki dviejų savaičių. Vilniuje savivaldybės organizuojami palaidojimai vyksta kartą per ketvirtį, Šiauliuose urna palaidojama per 10 dienų po kremavimo.

Ar vieniši žmonės kremuojami?

Priklauso nuo savivaldybės. Vilniuje ir Šiauliuose vieniši žmonės kremuojami ir laidojami bendrame kape ar kolumbariume, Kaune ir Klaipėdoje laidojami karstuose. Nenustatytos tapatybės žmonių kremuoti įstatymas draudžia.

Ar galiu dalyvauti savivaldybės organizuojamame palaidojime?

Paklauskite savivaldybės, kuri organizuoja laidojimą: ji gali pasakyti, kada ir kur vyks palaidojimas. Vilniuje tokiuose palaidojimuose dalyvauja kunigas ir savanoriai, kurie meldžiasi už mirusiuosius.

Ar artimieji gali atsisakyti laidoti, bet paveldėti turtą?

Atsisakymas laidoti ir palikimo priėmimas yra atskiri dalykai. Tačiau teisininkų teigimu, jei artimieji priima palikimą, savivaldybė gali reikalauti atlyginti jos patirtas laidojimo išlaidas kaip kreditorė.

Ar galima vėliau perlaidoti savivaldybės palaidotą artimąjį šeimos kape?

Taip, gavus savivaldybės leidimą. Urną perkelti paprasčiau, nes ekshumavimo leidimo nereikia. Karstui reikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimo ekshumuoti ir leidimo laidoti naujoje vietoje.