Kapinėse pasitaiko kapų be paminklo, su nusitrynusiu užrašu ar seniai niekieno neprižiūrimų. Kartais tai šeimos kapas, apie kurį artimieji ilgainiui prarado informaciją, kartais – visai nežinomas kapas, kuriuo norisi pasirūpinti. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip nustatyti, kas jame palaidotas, kada kapas laikomas neprižiūrimu ir ką daryti, jei norite perimti jo priežiūrą.

Svarbiausia trumpai

Kiekvienų kapinių prižiūrėtojas privalo vesti palaidojimų žurnalą, todėl net kapą be paminklo dažniausiai galima identifikuoti pagal kvartalo ir kapavietės numerį.
Neprižiūrima kapavietė yra ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir komisijos sprendimu tokia pripažinta. Nuo pirmojo įspėjimo iki sprendimo praeina ne mažiau kaip treji metai.
Perimti neprižiūrimos kapavietės priežiūrą pirmenybę turi ten palaidotų žmonių giminaičiai.
Kitą žmogų neprižiūrimoje kapavietėje palaidoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, o paminklas turi būti išsaugotas.
Nenustatytos tapatybės žmones laidoja savivaldybė, gavusi prokuroro leidimą. Jie nekremuojami, o ant kapo pritvirtinama lentelė su kapavietės numeriu ir laidojimo data.

Kaip sužinoti, kas palaidotas kape be paminklo

Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnį kapinių prižiūrėtojas kaupia duomenis apie kiekvieną palaidotą žmogų: vardą, pavardę, gimimo ir mirties datas, laidojimo vietą (kvartalą, kapavietės ar nišos numerį) ir už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens kontaktus. Jie rašomi „Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale“, kuris kiekvienoms kapinėms vedamas atskirai ir saugomas kaip archyvinis dokumentas. Todėl kapas be užrašo dažnai yra nežinomas tik lankytojui, bet ne kapinių prižiūrėtojui.

Tiksliai užfiksuokite kapo vietą. Nufotografuokite kapą ir aplinkinius paminklus, užsirašykite kvartalo, eilės ar kapavietės numerį, jei jis pažymėtas, ir išsaugokite koordinates telefone. Kaimyninių kapų pavardės padeda prižiūrėtojui rasti vietą plane.
Patikrinkite internetinę kapinių paiešką. Cemety sistemą naudoja 54 iš 60 savivaldybių, joje matyti kapaviečių vietos žemėlapyje ir nuotraukos. Vilnius, Vilniaus rajonas, Klaipėda ir Jonava turi savo paieškas, jas aprašėme straipsnyje „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.
Kreipkitės į kapinių prižiūrėtoją. Tai gali būti savivaldybės įmonė, savivaldybės padalinys, seniūnija arba religinė bendruomenė. Pasakykite kapo vietą ir paaiškinkite, kodėl domitės. Pavyzdžiui, Kauno kapinių taisyklės tiesiogiai numato, kad prižiūrėtojas žurnalo informaciją teikia suinteresuotiems asmenims.
Konfesinėse kapinėse klauskite parapijoje. Įstatymas leidžia kapines prižiūrėti ir religinei bendruomenei, todėl parapijų kapinėse dėl palaidojimo duomenų pirmiausia klauskite parapijoje.
Kaimo kapinėse kreipkitės į seniūniją. Kai kapines prižiūri seniūnija, ji yra kapinių prižiūrėtoja ir veda palaidojimų žurnalą, o leidimus laidoti išduoda seniūnas.
Jei reikia oficialaus dokumento, prašykite pažymos. Vilniuje ją galima užsisakyti per paslaugos.vilnius.lt („Pažymos, patvirtinančios žmogaus palaidojimo vietą ir laiką, išdavimas“), terminas 20 darbo dienų. Kitur teiraukitės savivaldybėje.

Senų palaidojimų žurnale gali ir nebūti. Tada padeda bažnytinės metrikų knygos, archyvai ir giminės dokumentai. Kaip jais naudotis, rašome straipsnyje apie kapo paiešką, o kaip gauti mirties įrašo išrašą, kuriame nurodyta mirties data ir vieta, puslapyje „Mirties liudijimas“.

Kai žurnale įrašo nėra: kapo identifikavimas

Jei esate tikri, kad kape palaidotas jūsų giminaitis, sutuoktinis ar partneris, bet kapinių žurnale apie jį nieko nėra, kapą galima identifikuoti oficialiai. Tai numato Kapinių tvarkymo taisyklių 31–33 punktai:

raštu kreipiatės į savivaldybę, kurios teritorijoje yra kapinės;
prašyme nurodote giminystės ryšį, aplinkybes ir pridedate visus turimus įrodymus: nuotraukas, laiškus, laidotuvių dokumentus, liudininkų paaiškinimus;
savivaldybės komisija per 20 darbo dienų priima sprendimą, remdamasi pateikta medžiaga ir apžiūrėjusi kapavietę;
ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami, todėl įrodymai turi būti dokumentiniai;
konfesinėse kapinėse reikia ir religinės bendruomenės sutikimo;
per 5 darbo dienas apie sprendimą informuojami jūs ir kapinių prižiūrėtojas, kuris įrašą įtraukia į žurnalą.

Savivaldybės paskirsto, kuris padalinys priima prašymus: Kaune tai Miesto tvarkymo skyrius, Šiauliuose Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius. Kitur paklauskite savivaldybės bendruoju telefonu.

Kada kapas pripažįstamas neprižiūrimu

Kasdienėje kalboje sakome „apleistas kapas“, o teisės aktuose vartojama sąvoka „neprižiūrima kapavietė“. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 3.2¹ punktą tai kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Vien netvarkingas vaizdas kapavietės statuso nepakeičia: reikia ilgos procedūros, kuri nuo 2022 m. lapkričio iš esmės nesikeitė.

Įspėjimas. Jei kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už ją atsakingą asmenį ir nurodo, kas bus, jei kapas liks nesutvarkytas.
Pranešimas savivaldybei. Jei per metus nuo įspėjimo kapas nesutvarkomas, prižiūrėtojas per 5 darbo dienas praneša savivaldybei, o konfesinėse kapinėse ir religinei bendruomenei.
Paskelbimas. Savivaldybė per 5 darbo dienas kapavietės duomenis paskelbia savo interneto svetainėje.
Stebėjimas. Komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Sprendimas. Pripažinti kapavietę neprižiūrima galima ne anksčiau kaip po 2 ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo paskelbimo. Sprendimas per 3 darbo dienas paskelbiamas savivaldybės svetainėje.

Taigi nuo įspėjimo iki sprendimo praeina ne mažiau kaip treji metai, o nuo tada, kai kapas nustojo būti tvarkomas, maždaug ketveri. Kultūros vertybių registre įrašytoms kapavietėms ši tvarka netaikoma.

Jei atsakingas asmuo miręs, nežinomas ar žurnale neįrašytas, įspėjimą įteikti nėra kam, todėl savivaldybės kapą pažymi vietoje. Šiauliuose ant tokių kapų tvirtinama lentelė „Neprižiūrima kapavietė“, Alytuje numeruotos lentelės, atitinkančios rašytinį įspėjimą, Panevėžyje informacinės lentelės įrengtos 2023 m. lapkritį. Panevėžio ir Klaipėdos kapinių žemėlapiuose galbūt neprižiūrimos kapavietės pažymėtos geltonai.

Kas nutinka su neprižiūrima kapaviete

Priežiūrą perima savivaldybė. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė, o konfesinėse kapinėse religinė bendruomenė.
Priežiūra gali būti perduota kitam asmeniui. Per 20 darbo dienų nuo paskelbimo bet kas gali raštu paprašyti leisti prižiūrėti kapavietę. Sprendimas priimamas per 20 darbo dienų, o pirmenybė teikiama ten palaidotų žmonių giminaičiams.
Paminklas išsaugomas. Prižiūrint neprižiūrimą kapavietę ar joje laidojant, kapo paminklas, jeigu jis yra, turi būti išsaugotas. Šiaulių ir Alytaus taisyklės aiškiai mini ir įrašus.
Naujai laidoti galima tik po labai ilgo laiko. Įstatymas leidžia laidoti neprižiūrimoje kapavietėje praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, o pats ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai. Todėl praktiškai turi praeiti ne mažiau kaip 50 metų nuo paskutinio palaidojimo: taip tai aiškina ir Alytaus savivaldybė. Leidimą laidoti gauna tik tas, kuriam suteikta teisė kapavietę prižiūrėti.

Kaip patikrinti, ar jūsų artimųjų kapas nėra sąraše

Savivaldybės skelbia galbūt neprižiūrimų ir jau pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašus savo svetainėse, dažniausiai pagal kapines. Pavyzdžiui, Panevėžys 2025 m. pakartotinai patikrino 474 sąrašuose esančias kapavietes, ir 19 jų jau buvo sutvarkytos. Jei artimųjų kapą rasite sąraše arba ant jo pamatysite lentelę, jos nenuimkite: sutvarkykite kapą ir praneškite kapinių prižiūrėtojui ar savivaldybei, kad būtų įrašytas atsakingas asmuo ir kapavietė išbraukta iš sąrašo. Ką daryti, kad kapas nebūtų apleistas, rašome straipsnyje „Kapo tvarkymas“.

Kaip giminaitis gali perimti apleisto kapo priežiūrą

Kapinių žurnale kiekvienai kapavietei įrašomas už jos priežiūrą atsakingas asmuo. Tai ne nuosavybė: kapavietės kapinėse skiriamos neatlygintinai, o atsakingas asmuo turi pareigą kapą prižiūrėti. Tačiau šis įrašas lemia daug: pagal taisyklių 22 punktą kitą žmogų šeimos kapavietėje palaidoti galima tik su rašytiniu atsakingo asmens sutikimu, o kapinių prižiūrėtojas būtent jį informuoja apie įspėjimus. Kaip perimti priežiūrą, priklauso nuo situacijos.

Atsakingas asmuo mirė arba nebegali rūpintis kapu

Pagal taisyklių 21 punktą atsakingo asmens arba kapavietėje palaidotų žmonių giminaičiai, sutuoktinis ar partneris turi susitarti, kas bus naujas atsakingas asmuo, ir raštu pranešti kapinių prižiūrėtojui jo vardą, pavardę, adresą, telefoną ir el. paštą. Kaune tai galima padaryti savivaldybės e. paslauga „Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens pakeitimas“, Alytuje prašymą galima pateikti per e. valdžios vartus, pasirašytą el. paštu arba gyvai.

Kapas paskelbtas galbūt neprižiūrimu

Kol komisija nepriėmė sprendimo, kapavietė dar nepripažinta neprižiūrima. Sutvarkykite ją ir kuo greičiau praneškite prižiūrėtojui, kad esate giminaitis ir sutinkate būti atsakingas asmuo. Įrodymams pravers kapo nuotrauka po sutvarkymo.

Kapas jau pripažintas neprižiūrimu

Sekite savivaldybės svetainėje skelbiamus sprendimus: prašymą leisti prižiūrėti kapavietę reikia pateikti raštu per 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Nurodykite, kas jums yra ten palaidoti žmonės, nes giminaičiai turi pirmenybę. Gavę teisę prižiūrėti, vėliau galėsite gauti ir leidimą joje laidoti, jei bus praėję įstatymo nustatyti terminai.

Kokių dokumentų gali prireikti

rašytinis prašymas arba pranešimas su naujo atsakingo asmens kontaktais;
jūsų tapatybės dokumentas;
giminystę įrodantys dokumentai: gimimo, santuokos liudijimai ar civilinės būklės įrašų išrašai, siejantys jus su palaidotuoju ar buvusiu atsakingu asmeniu;
buvusio atsakingo asmens mirties liudijimo kopija, jei jis miręs;
kitų giminaičių rašytinis sutikimas, jei dėl priežiūros susitarėte keliese;
kapavietės nuotrauka.

Konkretų sąrašą nustato kiekviena savivaldybė, todėl prieš teikdami paskambinkite kapinių prižiūrėtojui. Alytaus savivaldybė, pavyzdžiui, nurodo, kad gali prireikti buvusio atsakingo asmens mirties liudijimo kopijos, giminystę įrodančių dokumentų ir kapavietės nuotraukos.

Radote seną giminaičio kapą: ką daryti

Užfiksuokite, ką radote. Nufotografuokite paminklą, užrašus ir kapo vietą, užsirašykite koordinates ir kaimyninių kapų pavardes.
Patikrinkite, ar kapas nėra stebimas. Apžiūrėkite, ar nėra savivaldybės lentelės, ir peržiūrėkite galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašą savivaldybės svetainėje.
Susisiekite su kapinių prižiūrėtoju. Paklauskite, kas įrašytas žurnale, ar yra atsakingas asmuo ir ar kapas nėra paskelbtas neprižiūrimu.
Užregistruokite atsakingą asmenį. Susitarkite su kitais giminaičiais, kas rūpinsis kapu, ir raštu praneškite prižiūrėtojui. Jei žurnale įrašo apie palaidotąjį nėra, pradėkite kapo identifikavimo procedūrą.
Prieš statydami ar keisdami paminklą, praneškite prižiūrėtojui. Taisyklės reikalauja apie kapavietės statinių statymą ar rekonstravimą pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kultūros paveldo kapinėse paminklą statyti ar remontuoti galima tik gavus Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimą.
Tvarkykite atsargiai. Seno paminklo akmuo ir įrašai būna trapūs, todėl prieš valydami pasidomėkite, kokios priemonės tinka jūsų akmeniui. Plačiau rašome straipsnyje „Paminklų valymas“, o apie naujus įrašus ant atnaujinto paminklo puslapyje „Užrašai ant paminklų“.

Jei radote apleistą kapą, kuris nėra jūsų giminės, jo savavališkai netvarkykite. Alytaus savivaldybė tiesiogiai prašo svetimų apleistų kapų netvarkyti, kad komisija galėtų teisingai įvertinti kapavietės būklę. Jei norite tokiu kapu rūpintis, kreipkitės į kapinių prižiūrėtoją arba savivaldybę.

Kaip laidojami nežinomi (nenustatytos tapatybės) žmonės

Kai mirusio žmogaus tapatybės nustatyti nepavyksta, jo laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje nustatytas mirties faktas (įstatymo 21 str. 4 d.). Tvarką nustato vidaus reikalų ministro 2011 m. įsakymu Nr. 1V-725 patvirtintas Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašas:

laidoti galima tik gavus raštišką prokuroro leidimą;
kremuoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus įstatymas draudžia, todėl jie laidojami karste;
laidojama vienose iš savivaldybės viešųjų kapinių, tam skirtoje teritorijoje, o kapavietę skiria savivaldybė;
laidoja su savivaldybe sutartį sudariusi laidojimo įmonė, dalyvaujant savivaldybės atstovui;
surašomas palaidojimo aktas, kuriame nurodoma lytis, apytikslis amžius, palaikų radimo data ir vieta, medicininio mirties liudijimo numeris, kapinės, kvartalas ir kapavietės numeris; akto kopija siunčiama prokurorui;
ant kapo tvirtinama lentelė su kapavietės numeriu ir laidojimo data, užrašai turi būti nenusiplaunantys;
kapinių prižiūrėtojas palaidojimą įrašo į atskirą nenustatytos tapatybės žmonių palaidojimų žurnalą, o prokuroro leidimas, sprendimas ir aktas saugomi savivaldybėje.

Praktikoje didieji miestai tam turi atskirus kvartalus: Vilniuje tai Karveliškių kapinės, Kaune Vainatrakio, Klaipėdoje Lėbartų kapinių 161 kvartalas (LRT duomenimis, 2021 m.). Vilniuje ant tokio kapo statomas kryželis su lentele „Nežinomas vyras“ arba „Nežinoma moteris“, apytiksliu amžiumi, radimo ir laidojimo datomis bei mirties liudijimo numeriu. Laidojama karste, kad vėliau būtų galima atlikti DNR identifikavimą. Tokių atvejų nedaug: 2025 m. Vilniuje palaidoti 2 nenustatytos tapatybės žmonės, 2024 m. nė vieno.

Vieniši žmonės, kurių niekas nelaidoja

Kitas atvejis, kai tapatybė žinoma, bet artimųjų nėra, jie nerandami arba atsisako laidoti. Tada laidojimą organizuoja savivaldybė, kurioje žmogus nuolat gyveno, o jei nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, savivaldybė, kurioje mirė (įstatymo 21 str. 3 d.). Policijos departamento atstovo teigimu (2021 m.), artimųjų paprastai ieškoma iki dviejų savaičių. Vilniuje tokie žmonės kremuojami ir laidojami kartą per ketvirtį Karveliškių kapinėse bendrame kape, ant kurio akmens plokštės iškalami vardai, pavardės ir laidojimo metai. Artimieji vėliau gali palaikus perlaidoti, gavę savivaldybės leidimą. Jei artimasis mirė, o jūs apie tai sužinojote vėliau, kreipkitės į savivaldybę, kurioje jis gyveno.

Kaip artimieji gali vėliau rasti nežinomą palaidotąjį

Viešo nenustatytos tapatybės palaidotųjų sąrašo Lietuvoje nėra. Policija neatpažintus mirusiuosius registruoja Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų registre, kuriame įrašomi ir palaidojimo laikas, vieta bei kapo numeris. Šiuos duomenis galima sužinoti per policiją.

Praneškite policijai apie dingusį artimąjį. Skubiu atveju skambinkite 112, kitu atveju kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą.
Paklauskite, ar nebuvo rasta neatpažintų palaikų. Paprašykite pareigūnų patikrinti, ar registre nėra įrašo, atitinkančio jūsų artimąjį. Neatpažintų žmonių duomenys registro archyve saugomi 15 metų, todėl verta klausti ir po daugelio metų.
Kreipkitės į savivaldybę. Savivaldybė, kurioje rasti palaikai, saugo prokuroro leidimą ir palaidojimo aktą su lytimi, apytiksliu amžiumi, radimo data ir vieta bei kapavietės numeriu. Kartais policija ir viešai prašo padėti atpažinti mirusįjį: tokie prašymai skelbiami žiniasklaidoje.
Jei tapatybė patvirtinama, pasirūpinkite kapu. Praneškite kapinių prižiūrėtojui ir savivaldybei, kad žurnale būtų įrašyti tikrieji duomenys. Tada galite tapti atsakingu asmeniu, pastatyti paminklą arba perlaidoti palaikus šeimos kape.

Perlaidojant reikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimo ekshumuoti. Prašyme pateikiamas tapatybės dokumentas, giminystę su palaidotuoju įrodantis dokumentas ir palaidojimo vietą bei datą patvirtinantys dokumentai. Leidimas išduodamas maždaug per 10 darbo dienų, valstybės rinkliava 5,70 Eur (NVSC duomenimis, 2023 m.). Be to, reikia savivaldybės leidimo laidoti naujoje vietoje, o kai kurios savivaldybės reikalauja ir notaro patvirtinto artimiausių giminaičių sutikimo. Pavyzdžiui, Šiaulių taisyklės nustato, kad naujos kapavietės palaikams perlaidoti į miesto kapines neskiriamos.

Jei dingusio artimojo paieška tampa per sunki, nemokamai paskambinti galima Vilties linijai 116 123.

Dažni klausimai

Ar galima palaidoti artimąjį apleistame šeimos kape?

Jei kapavietė dar nepripažinta neprižiūrima, joje laidoti galima su rašytiniu atsakingo asmens sutikimu ir savivaldybės ar seniūnijos leidimu, o į tą patį kapą, kuriame jau palaidotas žmogus, tik pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Todėl pirmiausia sutvarkykite atsakingo asmens įrašą. Jei kapavietė jau pripažinta neprižiūrima, laidoti galima tik tam, kuris gavo teisę ją prižiūrėti, ir tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.

Per kiek laiko apleistas kapas gali būti atiduotas kitiems?

Prižiūrėti neprižiūrima pripažintą kapavietę kitam asmeniui gali būti leista po to, kai baigiasi ne trumpesnė kaip trejų metų procedūra nuo pirmojo įspėjimo. Laidoti joje kitą žmogų galima tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, t. y. praktiškai ne anksčiau kaip po 50 metų nuo paskutinio palaidojimo.

Ar kapo identifikavimui atliekami DNR tyrimai?

Ne. Kai artimieji prašo identifikuoti seną kapą, savivaldybės komisija remiasi dokumentais, nuotraukomis, liudininkų paaiškinimais ir kapavietės apžiūra, o ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. DNR tyrimus atlieka teisėsauga, kai nustatoma neatpažinto mirusiojo tapatybė.

Ar nežinomo žmogaus palaikai kremuojami?

Ne. Žmonių palaikų laidojimo įstatymas draudžia kremuoti, kai mirusiojo tapatybė nenustatyta. Tokie žmonės laidojami karste, ant kapo pritvirtinama lentelė su kapavietės numeriu ir laidojimo data.

Kur rasti galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašą?

Savivaldybės svetainėje, dažniausiai skiltyje apie kapines. Kai kurios savivaldybės tokias kapavietes pažymi ir kapinių žemėlapiuose. Apie konkrečius miestus rašome puslapiuose apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus kapines.

Ar galiu sutvarkyti svetimą apleistą kapą?

Savavališkai geriau ne. Savivaldybės komisija vertina, ar kapas tvarkomas, ir pašalinio žmogaus darbai gali sutrukdyti nustatyti tikrąją padėtį. Jei norite rūpintis kapu, kreipkitės į kapinių prižiūrėtoją: kai kapavietė pripažįstama neprižiūrima, prašymą ją prižiūrėti gali pateikti bet kas, nors pirmenybė teikiama giminaičiams.