Kai miršta vienas iš sutuoktinių, jo turtas automatiškai neatitenka antrajam sutuoktiniui. Pirmiausia iš santuokoje įgyto bendro turto išskiriama pergyvenusiam sutuoktiniui priklausanti dalis, ir tik likusi dalis kartu su velionio asmeniniu turtu yra paveldima. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą: kas ir kokiomis dalimis paveldi, per kiek laiko reikia priimti palikimą, kur kreiptis, kokių dokumentų prireiks ir kokie mokesčiai taikomi.

Tai bendra teisinė informacija, o ne individuali teisinė konsultacija. Kiekvienos šeimos situacija skiriasi, todėl dėl savo atvejo pasitarkite su notaru: paveldėjimo bylas Lietuvoje tvarko notarai, ir pirmoji konsultacija dažniausiai padeda suprasti, ką ir kokia tvarka daryti.

Svarbiausi žingsniai

Kreipkitės į notarą pagal velionio paskutinę gyvenamąją vietą. Ten pradedama paveldėjimo byla. Notaras patikrins, ar velionis buvo sudaręs testamentą, ir paaiškins, kas yra įpėdiniai.
Per 3 mėnesius nuo mirties dienos priimkite palikimą arba jo atsisakykite. Dažniausiai tai daroma pateikiant pareiškimą notarui.
Išskirkite sutuoktinio dalį. Pergyvenęs sutuoktinis gauna nuosavybės teisės liudijimą į savo dalį bendrame turte. Ši dalis nėra paveldima.
Gaukite paveldėjimo teisės liudijimą. Jį notaras išduoda įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Jei mokamas paveldimo turto mokestis, jis paprastai sumokamas iki liudijimo išdavimo.
Sutvarkykite turtą. Su liudijimais kreipiamasi į banką, įregistruojamas nekilnojamasis turtas Registrų centre ir automobilis „Regitroje“, prireikus kreipiamasi į „Sodrą“.

Kas priklauso sutuoktiniui, o kas paveldima

Turtas, įgytas santuokos metu, paprastai yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktinių dalys bendrame turte laikomos lygiomis (Civilinio kodekso 3.88 ir 3.117 str.). Kitaip gali būti, jei sutuoktiniai buvo sudarę vedybų sutartį. Asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas, pavyzdžiui, įgytas iki santuokos, paveldėtas ar gautas dovanų, į bendrą turtą nepatenka (3.89 str.).

Mirus vienam sutuoktiniui, pusė bendro turto lieka pergyvenusiam sutuoktiniui kaip jo paties nuosavybė. Tai ne palikimas, todėl ši dalis nedalijama su vaikais ar kitais įpėdiniais, ir testamentu velionis negalėjo jos niekam palikti. Notaras pergyvenusiam sutuoktiniui išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro turto liudijimą.

Palikimą sudaro kita bendro turto pusė ir visas velionio asmeninis turtas. Būtent jis dalijamas pagal testamentą arba, jei testamento nėra, pagal įstatymą.

Pavyzdys

Sutuoktiniai santuokos metu nusipirko butą, turi du vaikus, testamento nėra. Mirus vyrui, pusė buto lieka žmonai kaip jos nuosavybė. Kita pusė yra palikimas: iš jo žmona paveldi ketvirtadalį, tai yra 1/8 buto, o likusius 3/8 lygiomis dalimis paveldi vaikai, po 3/16. Iš viso žmonai tenka 5/8 buto, kiekvienam vaikui po 3/16. Tai tik iliustracija: tikslias dalis apskaičiuoja notaras, įvertinęs visus įpėdinius ir visą turtą.

Paveldėjimas pagal įstatymą: kas ir kokia eile paveldi

Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato šešias įpėdinių eiles. Tolimesnė eilė paveldi tik tada, kai artimesnės eilės įpėdinių nėra arba jie palikimo nepriėmė ar jo atsisakė. Tos pačios eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis.

Pirmoji eilė: vaikai, įskaitant įvaikius ir vaikus, gimusius po palikėjo mirties.
Antroji eilė: vaikaičiai ir tėvai (įtėviai).
Trečioji eilė: seneliai ir provaikaičiai.
Ketvirtoji eilė: broliai ir seserys, proseneliai.
Penktoji ir šeštoji eilės: tolimesni giminaičiai, pavyzdžiui, brolių ir seserų vaikai, tėvų broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės.

Jei velionio vaikas mirė anksčiau už jį, to vaiko dalį paprastai paveldi jo vaikai, tai yra velionio vaikaičiai. Jei įpėdinių nėra arba niekas palikimo nepriima, turtas atitenka valstybei.

Kokią dalį paveldi sutuoktinis

Sutuoktinis nėra įtrauktas į eiles, bet paveldi kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (Civilinio kodekso 5.13 str.):

kartu su vaikais sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo, jei kartu su juo paveldi ne daugiau kaip trys įpėdiniai. Jei jų daugiau, sutuoktinis paveldi lygią dalį su kiekvienu iš jų;
kai vaikų nėra, bet yra antros eilės įpėdinių (velionio tėvų ar vaikaičių), sutuoktinis paveldi pusę palikimo;
kai nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Sutuoktinis pagal įstatymą nepaveldi, jei iki mirties teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją) arba jis buvo patvirtintas pas notarą, taip pat kai kuriais kitais Civilinio kodekso 5.7 straipsnyje nurodytais atvejais, pavyzdžiui, kai velionis buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Šios dalys skaičiuojamos nuo palikimo, o ne nuo viso šeimos turto. Pergyvenusio sutuoktinio pusė bendro turto prie jų pridedama atskirai, kaip parodyta pavyzdyje.

Tėvų turto paveldėjimas

Mirus vienam iš tėvų, vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai ir paveldi kartu su pergyvenusiu sutuoktiniu. Vaikai iš skirtingų santuokų ir įvaikiai paveldi lygiomis teisėmis. Kai vėliau miršta antrasis iš tėvų, pradedama nauja paveldėjimo byla: vaikai paveldi jo turtą, įskaitant ir tą dalį, kurią jis buvo gavęs po pirmojo sutuoktinio mirties. Todėl abiejų paveldėjimo bylų dokumentus verta laikyti kartu.

Sugyventinis, su kuriuo santuoka nebuvo įregistruota, Civilinio kodekso įpėdinių sąraše neminimas, todėl pagal įstatymą nepaveldi. Jis gali paveldėti pagal testamentą.

Testamentas ir privalomoji dalis

Testamentu žmogus gali palikti savo turtą bet kam, taip pat ir ne giminaičiams. Testamentas gali būti:

oficialusis, kurį patvirtina notaras arba Lietuvos konsulinis pareigūnas;
prilygintas oficialiajam, kurį, pavyzdžiui, patvirtina ligoninės, globos namų ar karinio dalinio vadovas, laivo kapitonas ar seniūnas;
asmeninis, kurį testatorius visą parašo savo ranka, nurodydamas vardą, pavardę, datą ir vietą, ir pasirašo.

Testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti. Vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį visą arba tą jo dalį, kuri vėlesniam prieštarauja (Civilinio kodekso 5.35 str.). Testamentas lemia tik velionio turto, tai yra palikimo, likimą: pergyvenusio sutuoktinio pusės bendrame turte testamentu atimti negalima.

Privalomoji palikimo dalis

Net jei testamente kai kurie artimieji nepaminėti, įstatymas saugo tuos, kuriems labiausiai reikia paramos. Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnį velionio vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikėjo išlaikymo, nepaisant testamento paveldi pusę tos dalies, kurią kiekvienas iš jų būtų gavęs paveldėdamas pagal įstatymą (privalomoji dalis), jei testamentu jiems neskirta daugiau. Ar jūsų atveju ši teisė taikoma, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, todėl tai aptarkite su notaru.

Kaip sužinoti, ar yra testamentas

Oficialieji testamentai registruojami Testamentų registre, kurį tvarko Registrų centras. Kai kreipiatės į notarą dėl paveldėjimo, notaras patikrina, ar velionis buvo sudaręs testamentą, todėl atskirai to daryti dažniausiai nereikia. Jei norite sužinoti anksčiau, paklauskite Registrų centro, kokia tvarka teikiama informacija iš Testamentų registro.

Asmeninis testamentas gali būti ir neužregistruotas, pavyzdžiui, laikomas namuose. Testatorius jį galėjo perduoti saugoti notarui, bet tai nebuvo privaloma. Jei radote ranka rašytą testamentą, kuris nebuvo perduotas notarui, jį reikia pateikti teismui patvirtinti per vienus metus nuo testatoriaus mirties. Tokį dokumentą parodykite notarui, kuris tvarko paveldėjimo bylą.

Palikimo priėmimas: terminas ir būdai

Palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo mirties dienos (Civilinio kodekso 5.50 str.). Įstatymas numato du būdus:

Pareiškimas notarui. Pateikiate palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad priimate palikimą, arba prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tai aiškiausias būdas, nes lieka dokumentas.
Faktinis valdymas. Palikimas laikomas priimtu ir tada, kai įpėdinis per 3 mėnesius pradeda jį faktiškai valdyti, pavyzdžiui, naudojasi velionio turtu, jį prižiūri ar moka su juo susijusius mokesčius. Vis dėlto paveldėjimo teisės liudijimą vėliau teks gauti pas notarą, o faktinį valdymą gali tekti įrodinėti.

Palikimo negalima priimti tik iš dalies ar su sąlyga: priimamas visas palikimas, kartu su teisėmis ir skolomis. Jei abejojate, ar velionis neturėjo skolų, palikimą galima priimti pagal turto apyrašą: pateikiate pareiškimą notarui, o turto apyrašą sudaro antstolis. Tada už velionio skolas atsakoma tik paveldėtu turtu, o ne savo turtu. Jei bent vienas įpėdinis palikimą priima pagal apyrašą, laikoma, kad taip jį priėmė ir visi kiti įpėdiniai (Civilinio kodekso 5.52 ir 5.53 str.).

Jei praleidote 3 mėnesių terminą

Jei terminą praleidote dėl svarbios priežasties, pavyzdžiui, ilgai sirgote ar nežinojote apie mirtį, teismas gali jį atnaujinti (Civilinio kodekso 5.57 str.). Pasibaigus terminui palikimą galima priimti ir nesikreipiant į teismą, jei su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Kokia tvarka taikytina jums, paaiškins notaras.

Paveldėjimas: kur kreiptis

Paveldėjimo bylą tvarko notaras pagal palikimo atsiradimo vietą. Tai paskutinė velionio nuolatinė gyvenamoji vieta. Jei velionis negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta nustatoma pagal tai, kur jis paskutinius šešis mėnesius daugiausia gyveno arba kur buvo jo ekonominių ar asmeninių interesų centras, o kilus ginčui ją nustato teismas (Civilinio kodekso 5.4 str.). Jei velionis gyveno Vilniuje, kreipiatės į Vilniaus notarą, net jei patys gyvenate kitur. Notarų sąrašą ir kontaktus rasite Lietuvos notarų rūmų svetainėje notarai.lt.

Jei įpėdiniai gyvena skirtinguose miestuose ar užsienyje, kiekvienas gali kreiptis į tą patį bylą tvarkantį notarą, o kai kuriuos veiksmus galima atlikti ir per įgaliotinį. Prieš vizitą paskambinkite į notaro biurą ir paklauskite, kokių dokumentų atsinešti.

Kokių dokumentų gali prireikti

Tikslų sąrašą pasakys notaras, nes jis priklauso nuo turto ir šeimos situacijos. Dažniausiai prireikia:

asmens dokumento;
mirties fakto patvirtinimo. Jei mirtis įregistruota Lietuvoje, notaras ją paprastai patikrina registre, bet kai kurie prašo dokumento. Mirties įrašo išrašas kainuoja 6,20 Eur, plačiau rašome puslapyje „Mirties liudijimas“;
giminystę ir santuoką įrodančių dokumentų, jei jų duomenų nėra Lietuvos registruose, pavyzdžiui, kai gimimas ar santuoka registruoti užsienyje;
vedybų sutarties, jei ji buvo sudaryta;
dokumentų apie turtą: automobilio registracijos dokumentų, informacijos apie banko sąskaitas, vertybinius popierius, žemės ar kito turto dokumentų, jei jų duomenų nėra registruose;
asmeninio testamento, jei jį radote.

Kiek kainuoja notaro paslaugos

Notarai patys kainų nenustato: atlyginimo dydžius už notarinius veiksmus tvirtina teisingumo ministras („Notarinių veiksmų atlyginimo dydžiai“), todėl už tą patį veiksmą visi notarai ima vienodai. Atlyginimas už paveldėjimo teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą priklauso nuo turto vertės ir nuo to, ar paveldi artimas giminaitis. Prieš vizitą paprašykite notaro biuro apytiksliai apskaičiuoti, kiek kainuos jūsų atveju. Be notaro atlyginimo, gali tekti sumokėti ir už registrų išrašus bei turto registravimą.

Paveldimo turto mokestis

Paveldimo turto mokestį reglamentuoja Paveldimo turto mokesčio įstatymas. Svarbiausia žinia šeimai: sutuoktiniui ir vaikams mokesčio mokėti nereikia. Pagal Finansų ministerijos informaciją, nepriklausomai nuo vertės neapmokestinamas turtas, kurį paveldi:

sutuoktinis;
vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai);
globėjai (rūpintojai) ir globotiniai (rūpintiniai);
seneliai ir vaikaičiai;
broliai ir seserys.

Kitiems įpėdiniams neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 Eur. Mokestis skaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės: taikomas 5 % tarifas, jei ši vertė ne didesnė kaip 150 000 Eur, ir 10 % tarifas, jei ji viršija 150 000 Eur. Mokestį apskaičiuoja notaras, ir jis paprastai sumokamas iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba gali mokestį sumažinti, panaikinti arba atidėti iki vienų metų. Dėl deklaravimo ir mokėjimo tvarkos galite pasitikslinti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Velionio skolos ir palikimo atsisakymas

Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Įpėdinis, priėmęs palikimą įprasta tvarka, už velionio skolas gali atsakyti ir savo turtu. Jei priėmėte palikimą pagal apyrašą, atsakote tik paveldėtu turtu. Todėl prieš priimant palikimą verta išsiaiškinti, ar velionis neturėjo paskolų, lizingo ar kitų įsipareigojimų.

Jei skolos didesnės už turtą, palikimo galima atsisakyti. Tam per tą patį 3 mėnesių terminą pateikiamas pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui (Civilinio kodekso 5.60 str.). Atsisakius palikimo, negalima pasilikti dalies turto, pavyzdžiui, buto, o kitos dalies atsisakyti. Atsisakius palikimą gali paveldėti kiti įpėdiniai, todėl apie savo sprendimą verta pranešti šeimai.

Pergyvenusio sutuoktinio padėtis čia ypatinga. Jei paskolą sutuoktiniai ėmė kartu, pavyzdžiui, būsto kreditą kaip bendraskoliai, pergyvenusio sutuoktinio įsipareigojimas bankui išlieka nepriklausomai nuo to, ar jis priima palikimą. Tokiu atveju pasikalbėkite su banku ir notaru prieš priimdami sprendimą.

Velionio banko sąskaitos

Apie mirtį bankui gali pranešti šeimos narys ar kitas artimasis. Visi velionio išduoti įgaliojimai, taip pat ir naudotis jo sąskaita, nustoja galioti mirties momentu. Informaciją apie velionio sąskaitas, paskolas ir kitą turtą bankai teikia tik įpėdiniams, pateikusiems notaro dokumentus: pažymą apie pradėtą paveldėjimo bylą arba paveldėjimo teisės liudijimą. Vien mirties, gimimo ar santuokos išrašo paprastai nepakanka.

Lėšos įpėdiniams išmokamos pagal paveldėjimo teisės liudijimą, o pergyvenusiam sutuoktiniui jo dalis gali būti išmokama pagal nuosavybės teisės liudijimą. Bankų nurodymu, pateikus dokumentus, tai paprastai užtrunka iki 10 darbo dienų.

Nekilnojamasis turtas: registracija Registrų centre

Paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti savo nuosavybę Nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko Registrų centras. Kol nuosavybė neįregistruota, butą ar namą sunku parduoti, įkeisti ar padovanoti. Paklauskite notaro, ar duomenis registrui jis perduos pats, ar prašymą Registrų centrui turėsite pateikti jūs, ir kiek kainuos registravimas.

Kai turtą paveldi keli žmonės, jis tampa jų bendrąja daline nuosavybe. Vėliau bendraturčiai gali susitarti jį pasidalyti, vienas kito dalį nupirkti ar turtą parduoti.

Automobilis: „Regitra“

Gavusi duomenis apie savininko mirtį, „Regitra“ sustabdo automobilio dalyvavimą eisme. Iki paveldėjimo būsimas paveldėtojas automobilį gali laikinai įregistruoti savo vardu. Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, automobilis perregistruojamas naujo savininko vardu. Dabartines sąlygas ir terminus pasitikrinkite „Regitroje“.

Sodros išmokos

Jei velionis gavo pensiją, „Sodra“ laidojusiam asmeniui išmoka pensiją už mirties mėnesį ir papildomai vieno mėnesio pensijos dydžio sumą. Kitas velionio negautas išmokas gauna įpėdiniai, pateikę paveldėjimo teisės liudijimą, arba pergyvenęs sutuoktinis, pateikęs nuosavybės teisės į bendro turto dalį liudijimą. Sutuoktiniui, atitinkančiam sąlygas, gali būti skirta ir našlių pensija. Plačiau apie šias išmokas ir savivaldybės laidojimo pašalpą rašome puslapyje „Laidojimo pašalpa“.

Dažni klausimai

Ar žmona automatiškai paveldi visą vyro turtą?

Ne. Pergyvenusiai žmonai priklauso pusė santuokoje įgyto bendro turto, o iš likusios dalies ji paveldi kartu su vaikais. Jei vaikų yra ne daugiau kaip trys, ji paveldi ketvirtadalį palikimo. Visą palikimą sutuoktinis paveldi tik tada, kai nėra nei vaikų, nei antros eilės įpėdinių. Tas pats galioja ir vyrui, mirus žmonai.

Ar reikia eiti pas notarą, jei sutuoktinis gyvena tame pačiame bute?

Taip. Net jei palikimą priimate jį faktiškai valdydami, nuosavybei įregistruoti, banko lėšoms atsiimti ar automobiliui perregistruoti reikės notaro išduotų liudijimų. Paprasčiausia per 3 mėnesius pateikti pareiškimą notarui.

Ar galima priimti palikimą praėjus 3 mėnesiams?

Taip, bet tik išimtiniais atvejais: teismas gali atnaujinti terminą, jei jį praleidote dėl svarbios priežasties, arba palikimą galima priimti, jei su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Kuo anksčiau kreipsitės į notarą, tuo paprasčiau.

Ar sutuoktiniui ir vaikams reikia mokėti paveldimo turto mokestį?

Ne. Sutuoktinio, vaikų, tėvų, senelių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėtas turtas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas, nepriklausomai nuo vertės. Notaro atlyginimą ir registravimo išlaidas vis tiek reikia sumokėti.

Ar galima paveldėti butą, bet atsisakyti skolų?

Ne. Palikimas priimamas arba atsisakomas visas. Jei bijote, kad skolos viršys turto vertę, palikimą galima priimti pagal turto apyrašą: tada už skolas atsakoma tik paveldėtu turtu.

Ar paveldi sugyventinis?

Pagal įstatymą ne, nes Civilinis kodeksas paveldėjimo teisę suteikia sutuoktiniui, su kuriuo santuoka įregistruota. Sugyventinis gali paveldėti, jei velionis jam paliko turtą testamentu.

Ką daryti pirmomis dienomis po mirties, eilės tvarka rašome straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“. Teisės aktų tekstus galite rasti Teisės aktų registre: Civilinio kodekso 3 knygoje (sutuoktinių turtas) ir 5 knygoje (paveldėjimas).