Kiekviena kapavietė kapinėse turi už ją atsakingą asmenį. Jo duomenys įrašyti kapinių žurnale. Būtent šio asmens sutikimo paprastai reikia norint kapavietėje laidoti kitą artimąjį, o jam taip pat siunčiami įspėjimai, jei kapavietė ilgai neprižiūrima.

Svarbiausia trumpai

Atsakingas asmuo paprastai yra žmogus, kurio prašymu buvo išduotas leidimas laidoti kapavietėje. Jo duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo žurnale.
Kapavietė nėra nuosavybė. Ji skiriama neatlygintinai, jos negalima parduoti ar padovanoti, ir ji nepaveldima kaip turtas.
Perrašoma susitarus. Mirus atsakingam asmeniui ar jam nebegalint rūpintis kapu, giminaičiai susitaria, kas jį pakeis, ir raštu praneša kapinių prižiūrėtojui.
Notaro paprastai nereikia. Pakanka prašymo ir dokumentų, įrodančių giminystę bei kitų artimųjų sutikimą.
Laidoti kitą žmogų esamoje kapavietėje galima tik su rašytiniu atsakingo asmens sutikimu, todėl perrašymą verta sutvarkyti iš anksto.
Kai artimieji nesutaria, ginčą sprendžia teismas.

Kas yra už kapavietę atsakingas asmuo

Žmonių palaikų laidojimo įstatymas kapavietę apibrėžia kaip nustatytas ribas turintį žemės plotą kapinėse, skirtą kapui. Kapavietės skiriamos neatlygintinai, todėl jos nėra žmogaus nuosavybė ir negali būti parduodamos ar paveldimos kaip nekilnojamasis turtas.

Vyriausybės patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės nustato, kad už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, tai yra žmogus, kurio prašymu buvo išduotas leidimas laidoti. Atsakingu asmeniu taip pat tampa žmogus, apie kurį giminaičiai pranešė kapinių prižiūrėtojui, arba žmogus, kuriam leista prižiūrėti neprižiūrima pripažintą kapavietę. Kapinių žurnale įrašomas jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris ir el. pašto adresas.

Ką reiškia būti atsakingu asmeniu

Prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Jei darbai kapavietėje apgadino kaimyninius kapus ar takus, atsakingas asmuo turi pašalinti pažeidimus arba atlyginti žalą.
Duoti sutikimą laidoti. Kitų žmonių palaikus kapavietėje ar nišoje laidoti galima tik turint rašytinį atsakingo asmens sutikimą.
Pranešti apie statinius. Statant ar keičiant paminklą, antkapį ar apvadus, apie tai pranešama kapinių prižiūrėtojui.
Gauti įspėjimus. Jei kapavietė netvarkoma, prižiūrėtojas raštu įspėja būtent žurnale įrašytą žmogų.

Jei nežinote, kas įrašytas atsakingu už jūsų artimųjų kapavietę, paklauskite kapinių administracijos ar seniūnijos, kuri prižiūri kapines. Jei nežinote net to, kuriose kapinėse ir kurioje vietoje palaidotas artimasis, padės straipsnis „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.

Kada kapavietė perrašoma

Vyriausybės taisyklės numato du pagrindinius atvejus: atsakingas asmuo mirė arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapaviete, pavyzdžiui, dėl sveikatos, amžiaus ar išvykimo į kitą miestą ar užsienį. Tada jo giminaičiai, sutuoktinis ar partneris, taip pat kapavietėje palaidotų žmonių giminaičiai turi susitarti, kas bus atsakingas, ir apie tai raštu pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami naujo atsakingo asmens duomenis.

Kapavietę galima perrašyti ir gyvam atsakingam asmeniui pačiam norint perduoti priežiūrą jaunesniam artimajam. Kauno kapinių administratorius tai nurodo aiškiai: atsakingas asmuo gali savo rašytiniu sutikimu perduoti priežiūrą kitam žmogui. Kitose savivaldybėse tokia situacija paprastai laikoma atveju, kai atsakingas asmuo nebegali rūpintis kapu, todėl jo rašytinis sutikimas taip pat bus svarbiausias dokumentas.

Svarbu žinoti, kad atsakingo asmens statusas savaime neatitenka sutuoktiniui ar vaikams. Kol prižiūrėtojui nepranešta apie naują atsakingą asmenį, žurnale lieka įrašytas miręs žmogus. Tai gali sutrukdyti, kai prireikia skubiai gauti leidimą laidoti: pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė nurodo, kad neprižiūrimoje kapavietėje, kol nepaskirtas atsakingas asmuo, leidimai laidoti neišduodami.

Kaip perrašyti kapavietę: žingsniai

Susitarkite šeimoje. Pasikalbėkite su kitais artimaisiais: vaikais, sutuoktiniu, broliais ir seserimis. Taisyklės reikalauja susitarimo, o kai kur prašoma ir kitų artimųjų rašytinių sutikimų.
Paklauskite kapinių prižiūrėtojo, kokių dokumentų jis prašo. Mieste tai kapinių administracija, rajone dažniausiai seniūnija. Kai kur yra prašymo forma.
Surinkite dokumentus. Asmens dokumentą, giminystę įrodančius dokumentus, atsakingo asmens sutikimą arba mirties dokumentą ir kitų artimųjų sutikimus.
Pateikite prašymą. Gyvai, paštu, el. paštu ar per savivaldybės e. paslaugas, jei jos yra. Kai kurios savivaldybės priima prašymus per Elektroninius valdžios vartus.
Sumokėkite mokestį, jei jis taikomas. Pavyzdžiui, Kaune perrašymas kainuoja 20 €.
Pasitikrinkite, ar įrašas pakeistas. Paprašykite patvirtinimo, kad žurnale esate įrašytas jūs, ir išsaugokite jį kartu su kitais kapavietės dokumentais.

Kokių dokumentų reikia

Vienodo visai Lietuvai dokumentų sąrašo nėra: Vyriausybės taisyklės reikalauja tik rašytinio pranešimo su naujo atsakingo asmens duomenimis, o konkrečius reikalavimus nustato savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojai. Dažniausiai prašoma:

prašymo pakeisti atsakingą asmenį, nurodant kapines, kapavietės vietą (kvartalą, eilę, numerį, jei žinote) ir paskutinio palaidoto žmogaus vardą ir pavardę;
asmens dokumento;
giminystę įrodančių dokumentų: gimimo, santuokos liudijimų ar išrašų, kurie parodo jūsų ryšį su kapavietėje palaidotu žmogumi ar su atsakingu asmeniu;
gyvo atsakingo asmens rašytinio sutikimo, jei jis perduoda priežiūrą;
mirties liudijimo ar išrašo, jei atsakingas asmuo mirė ir yra palaidotas kitose kapinėse ar kitame mieste (kaip gauti, rašome puslapyje „Mirties liudijimas“);
kitų artimųjų rašytinių sutikimų, jei tokių giminaičių yra: vaikų, tėvų, brolių, seserų, sutuoktinio ar partnerio.

Alytaus savivaldybė papildomai mini kapavietės nuotrauką, o Kauno administratorius įspėja, kad nepateikus visų dokumentų prašymas nenagrinėjamas ir prireikus gali būti paprašyta originalų. Todėl prieš teikdami prašymą pasitikslinkite sąrašą ten, kur kreipsitės.

Kur kreiptis: miestų ir rajonų pavyzdžiai

Prašymą teikiate tam, kas prižiūri konkrečias kapines. Didžiuosiuose miestuose tai savivaldybės įmonė ar paskirta bendrovė, rajonuose dažniausiai seniūnija, konfesinėse kapinėse religinė bendruomenė.

Vilnius. Miesto kapinių taisyklės nustato, kad atsakingam asmeniui mirus ar negalint rūpintis kapaviete, giminaičiai susitaria ir raštu praneša kapinių prižiūrėtojui. Atskiros šios paslaugos savivaldybės paslaugų svetainėje nėra, todėl kreipkitės į tų kapinių administraciją. Kontaktus rasite puslapyje „Vilniaus kapinės“, bendrais klausimais savivaldybės tel. +370 5 211 2000.
Kaunas. SĮ „Kapinių priežiūra“ prašymus priima per Kauno savivaldybės e. paslaugų sistemą (prisijungus per elektroninę bankininkystę) arba Savanorių pr. 347, 106 kab. Nauju atsakingu asmeniu gali tapti tik giminystę su palaidotuoju ar atsakingu asmeniu dokumentais įrodęs žmogus. Mokestis 20 € (per 20 darbo dienų) arba 40 € skubos tvarka (per 1 darbo dieną). Daugiau: „Kauno kapinės“.
Klaipėda. Miesto kapines prižiūri savivaldybės kapinių priežiūros padalinys Toleikių g. 5, prie Lėbartų kapinių. Dokumentų sąrašą pasitikslinkite jame. Daugiau: „Klaipėdos kapinės“.
Šiauliai. Miesto kapinių aprašas numato, kad leidimą laidoti šeimos kapavietėje paprastai gauna ją prižiūrintis asmuo arba kitas žmogus su jo raštišku sutikimu. Kapinių administracija yra Ginkūnų kapinėse, Tilžės g. 322. Daugiau: „Šiaulių kapinės“.
Panevėžys. Kapines prižiūri savivaldybės paskirta bendrovė, administracijos yra Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių ir Pašilių kapinėse. Prašymus galima teikti ir per Elektroninius valdžios vartus. Daugiau: „Panevėžio kapinės“.
Rajonai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose kapines prižiūri ir leidimus laidoti išduoda seniūnijos, todėl dėl kapavietės kreipiamasi į tą seniūniją, kurioje yra kapinės. Žr. Vilniaus rajono, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono kapines.

Jei gyvenate užsienyje, paklauskite prižiūrėtojo, ar prašymą ir dokumentų kopijas galima atsiųsti el. paštu ar per e. paslaugas. Kitų savivaldybių mokesčius ir terminus taip pat sužinosite kapinių administracijoje ar seniūnijoje. Kaip pasirūpinti pačiu kapu iš toli, rašome straipsnyje „Kapo priežiūra iš toli“.

Laidojimas į esamą kapavietę: kieno sutikimo reikia

Dažniausiai apie kapavietės perrašymą pagalvojama tada, kai šeimos kape reikia palaidoti dar vieną artimąjį. Vyriausybės taisyklės aiškios: kitų asmenų palaikus kapavietėje laidoti leidžiama tik turint rašytinį atsakingo asmens sutikimą. Patį mirusį atsakingą asmenį toje kapavietėje palaidoti galima, laikantis bendrų laidojimo reikalavimų.

Jei atsakingas asmuo miręs, serga, išvykęs ar jo nepavyksta rasti, miestų taisyklės numato išeitį:

Kaunas. Leidimas išduodamas, kai įrodomas mirusiojo giminystės ar santuokos ryšys su kapavietėje palaidotu žmogumi ir pateikiami kitų tokią pat teisę turinčių šeimos narių rašytiniai sutikimai.
Šiauliai. Taikoma panaši tvarka: giminystės įrodymai ir kitų šeimos narių rašytiniai sutikimai.
Vilnius. Kapinių prižiūrėtojas tikrina prašymus laidoti šeimos kapavietėse ir pridedamus dokumentus: kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Karstu į tą patį kapą laidoti galima tik pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kuris negali būti trumpesnis kaip 25 metai, o naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tada, kai ji turi aiškias ribas. Urnos į šeimos kapą dažnai leidžiamos laidoti anksčiau, bet tai sprendžia kapinių prižiūrėtojas. Apie urnas ir nišas plačiau rašome puslapyje „Kolumbariumas“.

Jei laidotuvės jau artėja, o atsakingas asmuo miręs, praneškite apie tai kapinių prižiūrėtojui kartu su prašymu leisti laidoti ir paklauskite, ar tuo pačiu galima pakeisti ir atsakingą asmenį. Kaip organizuoti pačias laidotuves, rašome straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“.

Kai artimieji nesutaria

Taisyklės reikalauja, kad atsakingą asmenį artimieji pasirinktų susitarę. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. sprendime, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. nutartimi, pažymėjo, kad giminaičiai tai turėtų daryti bendru sutarimu ir kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys. Kitaip tariant, tai, kad atsakingu įrašytas vienas žmogus, nereiškia, jog kiti artimieji negali lankyti ir tvarkyti kapo.

Jei susitarti nepavyksta, kapinių prižiūrėtojas ginčo nesprendžia. Vilniaus taisyklėse parašyta, kad šeimoje kilus ginčui dėl teisės prižiūrėti kapavietę ir nesusitarus tarpusavyje, ginčas sprendžiamas teismo keliu. Kauno kapinių administratorius taip pat nurodo, kad ginčą dėl atsakingo asmens paskyrimo sprendžia teismas. Prieš kreipiantis į teismą, verta pabandyti susitarti raštu, pavyzdžiui, kad vienas artimasis įrašomas atsakingu, o kiti iš anksto duoda sutikimą būti palaidoti toje kapavietėje.

Ar kapavietė paveldima

Ne. Nei Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, nei Vyriausybės Kapinių tvarkymo taisyklės kapavietės nelaiko nuosavybe: tai neatlygintinai skiriamas žemės plotas kapinėse, o atsakingas asmuo turi tik teisę ir pareigą jį prižiūrėti. Todėl kapavietė neįtraukiama į palikimą, jos negalima parduoti, padovanoti ar užrašyti testamentu, o naujas atsakingas asmuo įrašomas ne per notarą, o artimųjų susitarimu ir prašymu kapinių prižiūrėtojui.

Kitaip yra su kapavietės statiniais. Vilniaus kapinių taisyklėse nurodyta, kad paminklai, antkapiai ir kiti kapavietėje esantys statiniai yra juos pastačiusių asmenų nuosavybė. Jei kyla klausimų, kaip paminklas vertinamas paveldint, pasiteiraukite notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą. Apie palikimo priėmimą ir terminus rašome straipsnyje „Paveldėjimas po sutuoktinio mirties“, o kitus reikalus po laidotuvių surašėme į kontrolinį sąrašą.

Kas būna su neprižiūrima kapaviete

Jei kapavietės niekas netvarko, ji gali būti pripažinta neprižiūrima, tačiau tai ilgas procesas. Pagal Vyriausybės taisykles kapavietė, neprižiūrima ilgiau kaip metus, pirmiausia raštu įspėjamas žurnale įrašytas atsakingas asmuo. Jei per metus nuo įspėjimo ji nesutvarkoma, savivaldybė paskelbia jos duomenis savo svetainėje, o komisija sprendimą pripažinti kapavietę neprižiūrima gali priimti ne anksčiau kaip po 2 ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo paskelbimo. Kultūros vertybių registre įrašytoms kapavietėms ši tvarka netaikoma. Visus etapus ir terminus išsamiai aprašėme straipsnyje „Kapo tvarkymas“.

Su kapavietės perrašymu tai susiję tiesiogiai: jei atsakingas asmuo seniai miręs, įspėjimas pasiekti nebėra kam. Šiaulių aprašas numato, kad tokiu atveju informacija skelbiama kapinių lentoje ir spaudoje, o kapavietė pažymima lentele „Neprižiūrima kapavietė“. Klaipėda ir Panevėžys skelbia galbūt netvarkomų kapaviečių sąrašus savivaldybės svetainėje, o kapų paieškos žemėlapiuose jos pažymėtos geltonai.

Jei radote artimųjų kapą sąraše

Sutvarkykite kapavietę patys arba užsakykite tvarkymo paslaugą.
Praneškite kapinių prižiūrėtojui, kad kapavietė sutvarkyta. Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė prašo apie tai pranešti kapinių priežiūros padaliniui.
Tuo pačiu perrašykite kapavietę, jei žurnale įrašytas miręs žmogus: taip kitą kartą įspėjimas pasieks jus.

Jei kapavietė jau pripažinta neprižiūrima, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo galima raštu prašyti leisti ją prižiūrėti. Pirmenybė teikiama ten palaidotų žmonių giminaičiams, todėl pridėkite giminystę įrodančius dokumentus. Panevėžyje, pavyzdžiui, pirmenybės eilė tokia: kapavietėje palaidotųjų giminaičiai, tose pačiose kapinėse palaidotųjų giminaičiai, o po jų kiti norintys pagal prašymų pateikimo laiką. Neprižiūrimoje kapavietėje kitus žmones laidoti galima tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos ir gavus leidimą, o paminklas ir įrašai turi būti išsaugoti.

Dažni klausimai

Ar kapavietę galima parduoti ar padovanoti?

Ne. Kapavietės kapinėse skiriamos neatlygintinai ir nėra nuosavybė. Galima tik perduoti priežiūrą kitam artimajam: tam reikia rašytinio pranešimo kapinių prižiūrėtojui ir, kai kur, giminystės įrodymų.

Ar mirus tėvui kapavietė automatiškai pereina mamai ar vaikams?

Ne. Žurnale lieka įrašytas miręs atsakingas asmuo, kol artimieji nepraneša prižiūrėtojui, kas jį pakeis. Tai verta padaryti netrukus po laidotuvių, kad prireikus nekiltų kliūčių gauti leidimą laidoti.

Ar perrašant kapavietę reikia notaro?

Paprastai ne. Teisės aktai reikalauja rašytinio pranešimo ar prašymo kapinių prižiūrėtojui, o notarinio patvirtinimo nenumato. Jei konkrečios kapinės prašo patvirtinto sutikimo, pavyzdžiui, kai sutinkantis artimasis gyvena užsienyje, tai pasakys prižiūrėtojas.

Kiek kainuoja kapavietės perrašymas?

Tai nustato kiekviena savivaldybė. Kaune mokestis yra 20 €, o skubos tvarka per vieną darbo dieną 40 €. Kitur mokestį ir terminą sužinosite kapinių administracijoje ar seniūnijoje.

Ar atsakingu asmeniu gali būti draugas, ne giminaitis?

Jei draugas organizavo laidojimą, jis tampa atsakingu asmeniu kaip laidojantis asmuo. Perrašant kapavietę taisyklės kalba apie giminaičių susitarimą, o Kaune nauju atsakingu asmeniu gali tapti tik giminystę dokumentais įrodęs žmogus. Jei artimųjų nėra, pasiteiraukite kapinių prižiūrėtojo, kokia tvarka taikoma jūsų kapinėse. Kaip laidojamas žmogus, neturėjęs artimųjų, rašome puslapyje „Kai mirusysis neturėjo artimųjų“.

Ką daryti, jei niekas iš šeimos nebegali prižiūrėti kapo?

Pasitarkite su kapinių prižiūrėtoju ar seniūnija ir pagalvokite apie kapo priežiūros paslaugą: daug kapinių administracijų ir įmonių kapus tvarko už mokestį. Jei kapo niekas netvarko kelerius metus, jam taikoma neprižiūrimos kapavietės tvarka, o po pripažinimo neprižiūrima jo priežiūrą gali perimti kiti asmenys.