Giminės medis prasideda nuo to, ką žinote patys, o toliau paieška veda per šeimos dokumentus, kapų užrašus, metrikų knygas ir archyvus. Lietuvoje protėvių paieška daugeliui šeimų įmanoma iki XVIII–XIX a.: išliko parapijų metrikų knygos, revizijų sąrašai ir civilinės metrikacijos įrašai, o dalis jų jau nuskenuota ir peržiūrima internete. Šiame straipsnyje aprašome, nuo ko pradėti, kur saugomi įrašai, kiek kainuoja archyvų paieška, kaip skaityti lotyniškus, lenkiškus ir rusiškus įrašus ir ką atsiminti apie gyvų žmonių privatumą.

Greitas pradžios planas: užrašykite save, tėvus ir senelius; surinkite žinomas gimimo, santuokos ir mirties vietas bei datas; pakalbinkite vyriausius giminaičius; nufotografuokite šeimos dokumentus ir antkapius; tik tada pereikite prie epaveldas.lt, EAIS ar archyvų. Taip išvengsite paieškos „nuo nulio“ ir greičiau atsirinksite tinkamą parapiją bei laikotarpį.

Nuo ko pradėti giminės medį

Kuo daugiau duomenų surinksite namuose prieš kreipdamiesi į archyvą, tuo tikslesnė, greitesnė ir dažnai pigesnė bus paieška: archyvui reikia žinoti vardą, pavardę, apytikslę datą ir vietą.

Užrašykite tai, ką žinote. Pradėkite nuo savęs ir eikite atgal: tėvai, seneliai, proseneliai. Kiekvienam žmogui pažymėkite vardą, pavardę (moterims ir mergautinę), gimimo, santuokos ir mirties datas bei vietas. Ko nežinote, palikite tuščią ir pažymėkite kaip nepatikrintą, o ne spėkite.
Pakalbinkite vyresnius artimuosius. Klauskite konkrečiai: kur gimė, kurioje parapijoje krikštyti, kur susituokė, kuriame kaime gyveno, kur palaidoti tėvai. Kaimo ir parapijos pavadinimas yra svarbiausias raktas į metrikų knygas. Užsirašykite, kas ir kada pasakojo.
Surinkite šeimos dokumentus. Gimimo ir santuokos liudijimai, pasai, karinės knygelės, darbo knygelės, tremties pažymos, laiškai, atvirukai, maldaknygės su įrašais, nuotraukos su užrašais kitoje pusėje. Nufotografuokite arba nuskenuokite ir užrašykite, kas juos saugo.
Aplankykite šeimos kapus. Ant paminklų dažnai iškaltos gimimo ir mirties datos, mergautinės pavardės, kartais ir gimimo vieta. Šalia palaidoti žmonės su ta pačia pavarde gali būti giminės, tačiau ryšį verta patvirtinti dokumentais.
Pasirinkite, kaip vesite medį. Tinka popierius, skaičiuoklė arba genealogijos programa. Prie kiekvieno fakto užsirašykite šaltinį: iš kur jį žinote, kuris dokumentas, archyvo fondas ir byla. Be šaltinių vėliau sunku atskirti dokumentais patvirtintus faktus nuo šeimos pasakojimų ar spėjimų.

Kapai ir antkapių užrašai kaip šaltinis

Jei nežinote, kur palaidotas protėvis, pradėkite nuo internetinių kapinių paieškų. Didžiausia jų yra Cemety: 2026 m. spalį joje buvo 2 922 kapinės ir daugiau kaip 1,9 mln. velionių įrašų, sistemą naudoja 54 iš 60 savivaldybių. Ieškoti galima be registracijos, pagal vardo ar pavardės dalį, o kai kur ir pagal ant paminklo iškaltą šeimos pavardę. Vilnius turi savo kapinių registrą, kuriame seniausi įrašai siekia XVIII a., o Vilniaus rajono paieškoje galima ieškoti ir lenkų bei rusų kalbomis užrašytų paminklų.

Kapinių nuotraukose matyti ne tik datos, bet ir šalia palaidoti giminės. Kaip ieškoti kapo internete, kapinių žurnaluose ir archyvuose, išsamiai aprašėme straipsnyje „Kaip rasti, kur palaidotas žmogus“.

Kur saugomi Lietuvos gyventojų įrašai

Bažnytinės metrikų knygos (iki 1940 m.)

Iki 1940 m. vasaros daugumoje Lietuvos gimimus, santuokas ir mirtis registravo religinės bendruomenės: katalikų, liuteronų, reformatų, stačiatikių parapijos, žydų rabinatai ir kitos konfesijos. Katalikų parapijos vedė tris pagrindines knygas: krikšto (Libri Baptizatorum), santuokų (Libri Copulatorum) ir mirusiųjų (Libri Mortuorum). Kunigai rašydavo ir nuorašus vyskupijos konsistorijai, todėl dalis įrašų išliko dviem egzemplioriais.

Didžiausia metrikų knygų dalis saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) Vilniuje. 2001 m. prie jo prijungtas Centrinis metrikų archyvas, kuris 1840–1940 m. knygas buvo surinkęs iš vyskupijų kurijų ir kitų konfesijų. Dalis knygų tebėra parapijose ir vyskupijų kurijose. LVIA išduoda gimimo, santuokos ir mirties pažymas apie įvykius iki 1940 m. birželio 15 d.

Užnemunėje (Suvalkijoje) tvarka buvo kitokia. Ji priklausė Varšuvos kunigaikštystei, vėliau Lenkijos karalystei, ir nuo 1808 m. gegužės 1 d. ten veikė civilinė metrikacija pagal Napoleono kodeksą. Knygas dažniausiai vedė kunigai, o įrašai turėjo civilinių aktų galią. Klaipėdos krašte 1876–1923 m. civilinės būklės aktus registravo vokiečių civilinės metrikacijos įstaiga (Standesamt).

Metrikų knygos internete: epaveldas.lt

LVIA skenuotas metrikų knygas skelbia portale epaveldas.lt ir su juo susietoje Elektroninės archyvų informacinės sistemos (EAIS) skaitmeninėje skaitykloje. Archyvo 2023 m. sąraše buvo 208 parapijų knygos: 4 575 bylos ir beveik 775 tūkst. puslapių nuo 1599 iki 1949 m. Naujausias suskaitmenintų bylų sąrašas skelbiamas LVIA skaitmeninimo puslapyje (atnaujintas 2026 m. rugpjūtį).

Nustatykite parapiją. Įrašai rašyti ten, kur buvo bažnyčia, o ne pagal dabartinį rajoną. Vienai parapijai priklausė daug aplinkinių kaimų.
Pasitikrinkite LVIA sąraše. Parapijos jame išdėstytos pagal vietovę. Stulpelis „Bylų chronologinės ribos“ rodo laikotarpį, bet nereiškia, kad išliko visi metai.
Atverkite bylą. Jei epaveldas.lt rodo tik viršelį, atverkite bylą, išskleiskite objekto duomenis ir sekite nuorodą į EAIS skaitmeninę skaityklą: ten matysite visą knygą.
Vartykite pagal metus. Knygos neindeksuotos pagal vardus, todėl įrašo ieškoma vartant puslapius. Pagal vardą ieškoti galima savanorių sudarytose rodyklėse, pavyzdžiui, metrikai.lt ar lenkų Geneteka, tačiau jose yra ne visos parapijos.
Užsirašykite citatą. Fondo, apyrašo ir bylos numeris bei puslapis leis įrašą vėl rasti ar užsakyti patvirtintą kopiją.

Revizijos ir kiti gyventojų sąrašai

Rusijos imperijoje gyventojai buvo surašomi revizijų sąrašuose: paskutinė revizija atlikta 1858 m. Juose surašyti visi mokesčius mokančių namų ūkių nariai su amžiumi, todėl viename lape matyti visa šeima. Bajorai, dvasininkai ir kariškiai mokesčius mokančiais nebuvo laikomi, tad jų revizijose dažniausiai nėra. Revizijų, šeimų ir mokesčių sąrašai iki 1918 m. saugomi LVIA, o buvusios Kauno gubernijos apskričių dalis ir Kauno regioniniame valstybės archyve.

Civilinės būklės įrašai po 1940 m.

Nuo 1940 m. rugpjūčio gimimus, santuokas ir mirtis registruoja civilinės metrikacijos skyriai. Išrašą iš civilinės būklės akto įrašo galima užsisakyti savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje arba elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą).

Kas gali gauti. Išrašas išduodamas pačiam asmeniui ar jo atstovui. Apie mirusįjį išrašą gali gauti sutuoktinis, artimieji giminaičiai ir įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą. Artimaisiais giminaičiais laikomi tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys.
Ko reikia. Nustatytos formos prašymo, asmens tapatybės dokumento, atstovaujant – atstovavimą patvirtinančio dokumento, įpėdiniams – paveldėjimą įrodančių dokumentų ir sumokėtos rinkliavos.
Kiek kainuoja. 2026 m. valstybės rinkliava už išrašą yra 6,20 Eur, už ES daugiakalbę standartinę formą – 6 Eur.
Per kiek laiko. Iki 20 darbo dienų. Jei įrašas yra Gyventojų registre, išrašas išduodamas iš karto.

Jei esate proanūkis ar tolimesnis giminaitis, civilinės metrikacijos skyrius išrašo apie mirusįjį gali neišduoti. Tada verta kreiptis į LVIA: ten saugomos ir 1940–2001 m. civilinės būklės aktų knygos, o praėjus įstatymo nustatytiems terminams jos prieinamos be apribojimų (žr. žemiau). Apie mirties dokumentus plačiau rašome puslapyje „Mirties liudijimas“.

Regioniniai archyvai ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvoje veikia keturi regioniniai valstybės archyvai: Vilniaus (filialas Utenoje), Kauno (filialai Alytuje ir Marijampolėje), Klaipėdos (filialai Tauragėje ir Telšiuose) ir Šiaulių (filialas Panevėžyje). Jie saugo apskričių, valsčių, savivaldybių, kolūkių, mokyklų dokumentus, iš kurių galima sužinoti, kur žmogus gyveno, dirbo ar mokėsi. Pavyzdžiui, Kauno regioniniame archyve metrikų nėra, bet yra Kauno gubernijos XIX a. įstaigų dokumentai ir tarpukario Kauno bei Jonavos vidaus pasų prašymai.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) saugo 1918–1940 m. valstybės dokumentus, tarp jų tarpukario vidaus pasų prašymus, ir išduoda pažymas apie pilietybę bei šeimos sudėtį iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymas apie tremtį, kalinimą ir represijas išduoda Lietuvos ypatingasis archyvas. Jei nežinote, kuri įstaiga saugo reikiamą dokumentą, rašykite Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai: ji pateikia turimą informaciją arba persiunčia prašymą tinkamai įstaigai.

Kaip užsakyti paiešką archyve ir kiek tai kainuoja

Galite ieškoti patys archyvo skaitykloje arba užsakyti paiešką archyvo darbuotojams. Skaitykloje dokumentai pateikiami nemokamai: reikia užsiregistruoti skaitytoju su asmens tapatybės dokumentu, o bylas galima užsisakyti iš anksto per EAIS. Fotografuoti savo kamera galima pateikus prašymą.

Surinkite duomenis. Nurodykite įrašo rūšį (gimimas, santuoka, mirtis), asmens vardą ir pavardę, datą ar bent laikotarpį, vietą ir parapiją ar civilinės metrikacijos įstaigą. Kuo tikslesni metai, tuo pigiau.
Pasirinkite prašymo formą. Pažymai apie gimimą, santuoką, skyrybas ar mirtį LVIA turi atskirą formą, o genealoginei paieškai ar teminiam paklausimui naudojamas laisvos formos prašymas. Formos skelbiamos LVIA svetainėje.
Pateikite prašymą. Gyvai (Mindaugo g. 8, Vilnius), paštu arba el. paštu. Siunčiant paštu ar el. paštu pridedama asmens tapatybės dokumento kopija, atstovas papildomai pateikia atstovavimo dokumentą.
Mokėkite tik gavę patvirtinimą. Archyvas atsiunčia sąskaitą ar patvirtinimą, tik tada mokama banko pavedimu. Archyve galima mokėti kortele.

Kainos (LVIA kainoraštis, atnaujintas 2026 m. sausio 15 d.)

Vieno įrašo paieška (gimimo, santuokos ar mirties akto vienoje įstaigoje, 5 metų intervale): XVIII–XIX a. įrašų – 43,60 Eur, XX–XXI a. – 21,80 Eur, kai atsakymas per 20 darbo dienų. Skubiau brangiau, per 1 darbo dieną trigubai.
Paieška pagal jūsų pateiktą informaciją ar temą, už valandą: XV–XVIII a. dokumentų – 41,00 Eur, XIX a.–1918 m. – 32,80 Eur, 1919–1944 m. – 24,60 Eur.
Skaitmeninė kopija: 1,30 Eur už vaizdą (dokumentai iki 1944 m.), 0,50 Eur (1945 m. ir vėlesni).
Giminės medžio paieška, kurią atlieka LVIA: pradinis 300 Eur mokestis įskaitomas į galutinę kainą, bet negrąžinamas, jei nieko nerandama. Vienos šeimos paieška kainuoja apie 1 500–2 000 Eur, paprastai atliekama pagal vyriškąją liniją ir apima 3–5 kartas. Pati paieška trunka 8–10 darbo dienų, tačiau 2026 m. spalį archyvas nurodė, kad jos pradžios gali tekti laukti apie pusę metų.

Valstybės archyvų paslaugų įkainius tvirtina kultūros ministras. Užsakant per Lietuvos konsulatą užsienyje, papildomai mokamas 20 Eur konsulinis mokestis.

Kada įrašai tampa prieinami

Dokumentų ir archyvų įstatymas riboja prieigą prie dokumentų su asmens duomenimis. Pagal LVIA paaiškinimą, gimimo įrašai paprastai prieinami praėjus 100 metų nuo gimimo, santuokos – 70 metų nuo įrašo, mirties – 30 metų nuo mirties. Šeimos nariai su dokumentais gali susipažinti ir anksčiau, pateikę rašytinį prašymą, asmens tapatybės ir giminystę įrodančius dokumentus. Vyskupijoms priklausančių metrikų knygų skaitmeninėms kopijoms taikomas 100 metų apribojimas.

Kaip skaityti senus įrašus

Kokia kalba rašyta

Lotynų kalba: katalikų knygos Vilniaus ir Žemaičių vyskupijose dažniausiai iki 1827–1828 m. Pasitaiko ir ankstesnių lenkiškų įrašų.
Lenkų kalba: nuo 1827–1828 m., kai įvestas išsamesnis įrašų aprašas, iki 1848 m. Užnemunėje civilinės metrikacijos knygos lenkiškai rašytos iki 1867 m.
Rusų kalba: katalikų knygos nuo 1848 m., Užnemunėje nuo 1867 m. Dalis kunigų rusiškai rašė iki 1919–1920 m.
Lietuvių kalba: įrašuose pasirodo tik XX a. Liuteronų knygos 1833–1885 m. rašytos vokiečių kalba, nuo 1890 m. rusų. Žydų įrašuose pasitaiko ir hebrajų kalbos.

Žodžiai, kuriuos verta atpažinti

Gimimas, krikštas: lot. natus, baptizatus, parentes (tėvai), patrini (krikštatėviai); lenk. urodził się, ochrzczony, rodzice, chrzestni; rus. родился, крещён, родители, восприемники.
Santuoka: lot. copulati, matrimonium; lenk. ślub, zaślubiony; rus. бракосочетание, повенчаны.
Mirtis ir laidojimas: lot. obiit, mortuus, sepultus; lenk. zmarł, pochowany, cmentarz; rus. умер, погребён, кладбище.
Vietos: lenk. wieś (kaimas), parafia, folwark (palivarkas), zaścianek (užusienis); rus. деревня, приход, волость, уезд, губерния.

Įrašuose paprastai nurodomas kaimas, tėvų vardai ir pavardės, motinos mergautinė pavardė, krikštatėviai, mirusiojo amžius. Krikštatėviai ir liudininkai dažnai būdavo giminės, todėl jų pavardės padeda rasti kitas šeimos šakas.

Vardai, pavardės ir senoviniai vietovardžiai

Ta pati pavardė skirtingais laikotarpiais užrašyta skirtingai: lietuviška, sulenkinta ir surusinta forma, moterų pavardės dažnai be lietuviškų priesagų. Vardai lotyniškuose įrašuose verčiami (Joannes – Jonas, Casimirus – Kazimieras). Ieškodami tikrinkite visus variantus. Kaimų ir vienkiemių pavadinimai dažnai pastovesni už pavardžių rašybą.

Administracinis suskirstymas taip pat keitėsi. 1843–1915 m. Kauno guberniją sudarė septynios apskritys: Kauno, Zarasų (tuomet vadintos Novoaleksandrovsko), Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių ir Ukmergės. Pietvakarių Lietuva priklausė Suvalkų gubernijai (sudaryta 1867 m.), kuri buvo Lenkijos karalystės dalis, todėl Suvalkijos protėvių įrašų verta ieškoti ir lenkų duomenų bazėse. Iki 1843 m. šios apskritys priklausė Vilniaus gubernijai, todėl tų metų dokumentuose nurodoma ji.

Internetinės priemonės giminės medžiui

Giminės medį galima vesti ir internete. Žemiau pateikiame pagrindines priemones ir jų skirtumus, o ne vieną „geriausią“ pasirinkimą.

FamilySearch išlaiko Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia. Svetainė nemokama, bet istoriniams įrašams peržiūrėti reikia prisiregistruoti. Joje yra savanorių indeksuotų įrašų ir nuskenuotų knygų, tarp jų Lietuvos parapijų ir emigracijos dokumentų.
MyHeritage yra komercinė platforma. Nemokama bazinė narystė leidžia medyje turėti iki 250 asmenų ir 500 MB nuotraukų, didesniam medžiui ir papildomoms funkcijoms reikia mokamos prenumeratos.
Geni nuo 2012 m. priklauso MyHeritage, bet veikia kaip atskira svetainė. Tai vienas bendras pasaulio giminės medis, kurį pildo ir taiso daug žmonių: jūsų įvesti protėviai gali būti sujungti su kitų naudotojų profiliais. Bazinė narystė nemokama, Pro mokama.
Savanorių rodyklės: metrikai.lt, Geneteka (Lenkija, yra ir Lietuvos parapijų), liuteronų įrašų rodyklė index.germansfromlithuania.org. Rodyklėse pasitaiko klaidų, todėl įrašą visada pasitikrinkite originalo nuotraukoje.

Patikimiausia taisyklė kuriant giminės medį – kiekvienam svarbiam faktui turėti bent vieną pirminį šaltinį: metrikų įrašą, civilinės būklės akto išrašą, archyvo bylą ar kitą oficialų dokumentą. Interneto medžiai ir rodyklės puikiai padeda rasti kryptį, bet galutinį ryšį tarp žmonių geriausia patvirtinti originaliu įrašu.

Kitų žmonių medžiuose rasti duomenys yra gera užuomina, bet ne įrodymas. Perkelkite juos į savo medį tik radę dokumentą, kuris juos patvirtina.

Emigrantai ir žydų giminės

Emigrantai. Jei giminaitis išvyko į JAV, Kanadą, Pietų Ameriką ar kitur, jo kilmės vietą dažnai nurodo laivų keleivių sąrašai, leidimai emigruoti ir pasų įrašai. Hamburgo uosto 1850–1934 m. keleivių sąrašai nuskenuoti ir nemokamai peržiūrimi FamilySearch. Atvykusiųjų į JAV įrašų galima ieškoti Statue of Liberty – Ellis Island fondo paieškoje, o po Antrojo pasaulinio karo pabėgusių ir perkeltųjų asmenų (DP) dokumentų – Arolseno archyvuose. Tremtinių ir politinių kalinių duomenų ieškokite represuotųjų sąraše lietuviaisibire.lt.

Žydų (litvakų) giminės. Žydų bendruomenės gimimus, santuokas ir mirtis privalėjo registruoti nuo 1835 m. Šie įrašai, revizijų ir šeimų sąrašai saugomi LVIA, Kauno regioniniame archyve ir LCVA. Juos sistemingai verčia ir indeksuoja LitvakSIG: nauji vertimai pirmiausia tenka projekto rėmėjams, vėliau skelbiami bendroje „All Lithuania Database“. Žydų kapinių antkapių duomenų yra litvak-cemetery.info ir JewishGen kapinių bazėje.

Gyvų žmonių privatumas

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas mirusiųjų duomenims netaikomas, bet gyvų žmonių duomenis jis saugo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2003 m. byloje Lindqvist išaiškino, kad asmens duomenų skelbimas viešame interneto puslapyje nėra vien asmeninė ar namų veikla. Todėl, jei medį skelbiate viešai, gyvų giminaičių vardus, gimimo datas, adresus ir nuotraukas skelbkite tik su jų sutikimu, o mažamečių duomenų geriau neskelbti visai.

Daugumoje platformų galima nustatyti, kad gyvų asmenų duomenis matytų tik jūsų pakviesti giminės. Prieš įkeldami medį patikrinkite šiuos nustatymus.
Įvaikinimo, nesantuokinės kilmės, ligų ar teistumo faktai, rasti archyvuose, gali skaudinti dar gyvus žmones. Archyvai informaciją apie asmens privatų gyvenimą viešina tik jo sutikimu, o po mirties su sutuoktinio, vaikų ar tėvų sutikimu. Panašiai elkitės ir patys.
DNR testai atskleidžia informaciją ne tik apie jus, bet ir apie jūsų giminaičius. Genetiniai duomenys yra ypatingos kategorijos asmens duomenys, todėl prieš įkeldami rezultatus į genealogijos svetainę perskaitykite jos privatumo sąlygas.

Dažni klausimai

Kiek kartų atgal įmanoma atsekti protėvius Lietuvoje?

Dažniausiai iki XVIII a. pabaigos ar XIX a. pradžios, jei išliko parapijos knygos. Seniausios epaveldas.lt paskelbtos metrikų knygos siekia 1599 m., tačiau ne visų parapijų knygos išliko, o kai kurių metų trūksta. LVIA atliekama genealoginė paieška paprastai apima 3–5 kartas.

Ar metrikų knygas galima peržiūrėti nemokamai?

Archyvo skaitykloje dokumentai pateikiami nemokamai, mokama tik už kopijas, o nuskenuotas knygas galima peržiūrėti epaveldas.lt ir EAIS. Mokama tada, kai ieško archyvo darbuotojai.

Kur gauti senelio gimimo ar mirties įrašą?

Jei įvykis buvo iki 1940 m. birželio 15 d., kreipkitės į LVIA. Jei vėliau, išrašą išduoda civilinės metrikacijos skyrius arba jį galima užsisakyti Registrų centro savitarnoje. Vaikaičiai yra artimieji giminaičiai, todėl išrašą apie senelius gauti gali.

Nežinau, kurioje parapijoje gimė protėvis. Nuo ko pradėti?

Ieškokite vėlesnių dokumentų, kuriuose nurodoma gimimo vieta: santuokos ar mirties įrašo, paso, karinės ar darbo knygelės. Sužinoję kaimą, raskite, kuriai parapijai jis priklausė, ir peržiūrėkite jos krikšto knygas.

Ar galiu viešai paskelbti giminės medį internete?

Mirusių protėvių duomenims BDAR paprastai netaikomas, tačiau viešinant šeimos istoriją vis tiek verta įvertinti jautrų kontekstą. Gyvų giminaičių duomenis skelbkite tik su jų sutikimu arba palikite juos matomus tik pakviestiems žmonėms. Senuose dokumentuose rastus jautrius faktus apie neseniai mirusius artimuosius pirmiausia aptarkite su šeima.