Po laidotuvių lieka daug praktinių reikalų: išmokos, banko sąskaitos, sutartys, automobilis, dokumentai, paveldėjimas ir kapavietė. Dalis jų sutvarkoma savaime, nes institucijos mirties duomenis gauna iš Gyventojų registro, tačiau daugeliui reikia jūsų prašymo, o kai kurie turi griežtus terminus. Šiame straipsnyje surinkome kontrolinį sąrašą pagal laikotarpius: ką verta padaryti per pirmąsias dvi savaites, per mėnesį, per tris mėnesius ir per metus. Toliau kiekvieną punktą paaiškiname plačiau: kur kreiptis, kokių dokumentų reikės ir kas vyksta automatiškai.

Jei norite pradėti nuo svarbiausių terminų, pirmiausia pasižymėkite 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir 12 mėnesių terminą laidojimo pašalpai gauti; kiti reikalai dažniausiai gali būti tvarkomi palaipsniui.

Ką daryti pirmosiomis valandomis ir dienomis iki laidotuvių, rašome straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“. Neprivalote visko padaryti iš karto: dauguma reikalų gali palaukti kelias savaites, todėl pirmiausia atlikite tuos, kurių terminai trumpiausi.

Kas sutvarkoma savaime

Mirties registravimas. Savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius mirtį įregistruoja pats pagal elektroninį medicininį mirties liudijimą. Prašymo teikti nereikia.
„Sodra“ mirties duomenis gauna iš Gyventojų registro, todėl apie mirtį atskirai pranešti paprastai nereikia. Tačiau išmokos laidojusiam asmeniui ir paveldėtojams savaime nemokamos: reikia prašymo.
Darbo sutartis. Mirus darbuotojui, darbdavys įformina darbo sutarties pabaigą ir praneša „Sodrai“.
Asmens dokumentai. Mirus žmogui jo pasas ir asmens tapatybės kortelė nebegalioja.
Automobilis. „Regitra“ apie savininko mirtį sužino iš registro. Jei per nustatytą laiką niekas nesikreipia, automobilio dalyvavimas eisme sustabdomas.
Įgaliojimai. Visi velionio išduoti įgaliojimai, taip pat ir naudotis banko sąskaita, mirties momentu nustoja galioti.

Viso kito savaime niekas nenutraukia: bankų, ryšio, komunalinių paslaugų, draudimo sutarčių ir prenumeratų. Jas tvarko artimieji, o turtą ir įsipareigojimus galutinai perima paveldėtojai.

Per pirmąsias dvi savaites

Surinkite dokumentus į vieną vietą: savo asmens dokumentą, velionio asmens dokumentus, sutartis, sąskaitas, banko korteles, draudimo polisus, automobilio ir ginklų dokumentus, kapavietės dokumentus.
Užsisakykite mirties įrašo išrašą, jei jo dar neturite: jo dažnai prašo bankai, ryšio operatoriai ir draudikai.
Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos mirus pensijos gavėjui, jei velionis gavo pensiją.
Pateikite prašymą laidojimo pašalpai, jei to dar nepadarėte.
Jei velionis turėjo šaunamąjį ginklą, kreipkitės į policiją: ginklas perduodamas policijai saugoti iki paveldėjimo.
Jei velionis turėjo automobilį, kreipkitės į „Regitrą“ dėl laikino registravimo, kad automobilio dalyvavimas eisme nebūtų sustabdytas.
Paskambinkite velionio darbdaviui, jei jis dirbo: paklauskite apie priklausantį darbo užmokestį ir galimą pašalpą šeimai.
Užrašykite skaitiklių rodmenis velionio būste ir pasirūpinkite, kad būstas būtų prižiūrimas.

Per pirmąjį mėnesį

Praneškite bankams apie mirtį ir paklauskite, kokių dokumentų jie prašys iš paveldėtojų.
Susisiekite su komunalinių paslaugų tiekėjais ir būsto administratoriumi: elektros, dujų, vandens, šilumos, atliekų.
Nuspręskite dėl telefono numerio ir kitų ryšio sutarčių: nutraukti ar perimti.
Peržiūrėkite draudimus: gyvybės, būsto, automobilio, kredito draudimą.
Kreipkitės į notarą, kad būtų pradėta paveldėjimo byla.
Kreipkitės dėl našlių ar našlaičių pensijos, jei sutuoktinis ar vaikai atitinka sąlygas.
Sutvarkykite skaitmenines paskyras ir prenumeratas, kurios toliau nurašo pinigus.

Per tris mėnesius nuo mirties

Priimkite palikimą arba jo atsisakykite. Tai daroma per 3 mėnesius nuo mirties dienos, dažniausiai pareiškimu notarui.
Išsiaiškinkite velionio skolas prieš priimdami palikimą. Kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti per tuos pačius 3 mėnesius.
Kreipkitės į „Sodrą“ dėl vienkartinės išmokos, jei mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

Per pusę metų ir metus

Gavę paveldėjimo dokumentus, perregistruokite nekilnojamąjį turtą, automobilį, atsiimkite lėšas banke ir perimkite sutartis savo vardu.
Pateikite policijai prašymą dėl paveldėto ginklo: įpėdinis tai turi padaryti per 6 mėnesius po 3 mėnesių palikimo priėmimo termino pabaigos.
Laidojimo pašalpą savivaldybė dar išmoka, jei prašymas pateiktas per 12 mėnesių nuo mirties.
Nuolat įregistruokite automobilį savo vardu, kol nesibaigė laikinos registracijos laikas.
Susitarkite, kas bus atsakingas už kapavietę, ir, kai būsite pasiruošę, pasirūpinkite paminklu.
Pasiteiraukite VMI, ar dėl velionio pajamų ar turto reikia sumokėti mokesčių.

Išsamiau: kur kreiptis ir ko reikės

„Sodros“ išmokos ir pensijos

Jei velionis gavo socialinio draudimo pensiją, vienišo asmens išmoką ar valstybinę pensiją, laidojusiam asmeniui išmokama pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir papildomai vieno mėnesio pensijos dydžio suma. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei šalpos išmokos atveju pirmajam besikreipusiam laidojusiam asmeniui dar išmokama ir negauta praėjusio mėnesio suma. Prašymą galima pateikti per „Sodros“ asmeninę paskyrą, paštu su patvirtinta asmens dokumento kopija arba priimamajame. Pinigai pervedami per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.

Kitas velionio negautas pensijos sumas ir neišmokėtas ligos, nedarbo ar kitas „Sodros“ išmokas gauna paveldėtojai, pateikę paveldėjimo teisės liudijimą, o pergyvenęs sutuoktinis gali jas gauti ir pateikęs nuosavybės teisės į bendro turto dalį liudijimą. Sutuoktiniui gali priklausyti našlių pensija, o vaikams iki 18 metų ar besimokantiems iki 24 metų našlaičių pensija. Sąlygos išsamiai aprašytos straipsnyje „Našlių pensija“.

Laidojimo pašalpą moka ne „Sodra“, o savivaldybė: 2026 m. ji yra 592 €, prašymą reikia pateikti per 12 mėnesių. Jei velionis gavo slaugos ar priežiūros tikslinę kompensaciją, jos negautą dalį laidojusiam asmeniui taip pat moka savivaldybė. Plačiau: „Laidojimo pašalpa“ ir, jei trūksta lėšų, „Kai nėra lėšų laidotuvėms“.

Bankas ir sąskaitos

Apie mirtį bankui gali pranešti šeimos narys ar kitas artimasis, paskambinęs, internetu ar skyriuje. Bankai paprastai prašo mirties įrašo išrašo, o kai kurie mirtį gali patikrinti ir Gyventojų registre. Informaciją apie velionio sąskaitas, paskolas ir kitą turtą bankai teikia tik įpėdiniams, pateikusiems notaro dokumentus: pažymą apie pradėtą paveldėjimo bylą arba paveldėjimo teisės liudijimą. Lėšos išmokamos pagal paveldėjimo teisės liudijimą.

Atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Įgaliojimai mirties momentu nustoja galioti, todėl velionio kortele ar interneto banku naudotis negalima. Periodiniai mokėjimai ir prenumeratos gali būti nurašomi tol, kol bankas sužino apie mirtį. Jei velionis turėjo paskolą ar lizingą, paklauskite, ar sutartis buvo apdrausta. Kaip bankai elgiasi su elektronine bankininkyste, rašome straipsnyje „Skaitmeninis palikimas“.

Komunalinės paslaugos ir kitos sutartys

Elektros, dujų, vandens, šilumos, atliekų išvežimo, interneto ir televizijos sutartys mirus savaime nesibaigia, o kiekvienas tiekėjas pats nustato, kaip jas perimti ar nutraukti. Susisiekite su tiekėjų klientų aptarnavimu ir paklauskite, ar galima sutartį perrašyti iš karto, ar tik gavus paveldėjimo dokumentus, ir ką daryti su permoka ar skola. Dažniausiai prašoma jūsų asmens dokumento ir mirties įrašo išrašo, o vėliau paveldėjimo teisės liudijimo. Kol sutartys tvarkomos, mokėkite einamąsias sąskaitas, kad nebūtų sustabdytas tiekimas ir neatsirastų delspinigių.

Jei velionis nuomojosi būstą, praneškite nuomotojui. Jei gyveno savivaldybės būste, kreipkitės į savivaldybę ir paklauskite, ar šeimos nariai gali toliau jame gyventi. Taip pat praneškite būsto administratoriui ar bendrijai.

Mobilusis ryšys

Apie abonento mirtį operatoriui reikia pranešti patiems. Sutartį galima nutraukti arba perimti, kad numeris liktų šeimoje. Prieš nutraukdami įsitikinkite, kad numeris nesusietas su paskyromis, kurias dar tvarkysite: išjungus numerį patvirtinimo SMS nebegausite. Konkrečių operatorių tvarką aprašėme straipsnyje „Skaitmeninis palikimas“.

Deklaruota gyvenamoji vieta

Mirties faktas įrašomas į Gyventojų registrą be jūsų prašymo. Gyvenamosios vietos deklaravimą tvarko savivaldybės, todėl jei velionio būstą parduosite, nuomosite ar jame deklaruosite kitus žmones ir kils klausimų dėl jame deklaruotų asmenų, kreipkitės į savivaldybę ar seniūniją. Jei būsto mokesčiai, pavyzdžiui, už atliekas, skaičiuojami pagal gyventojų skaičių, praneškite apie mirtį sąskaitas išrašančiai įmonei.

Automobilis: „Regitra“

„Regitra“ apie savininko mirtį sužino automatiškai. Žiniasklaidoje pateikta „Regitros“ tvarka tokia: nuo duomenų apie mirtį gavimo skaičiuojamas 14 dienų terminas, o jei per jį niekas nesikreipia, automobilio dalyvavimas eisme sustabdomas. Būsimas paveldėtojas automobilį gali laikinai įregistruoti savo vardu iki vienų metų, nepateikdamas paveldėjimo dokumentų. Per tą laiką, gavus paveldėjimo teisės liudijimą, automobilis įregistruojamas nuolat. Dabartines sąlygas, dokumentus ir kainas pasitikslinkite „Regitroje“. Ten pat paklauskite, ar reikia ką nors daryti su velionio vairuotojo pažymėjimu.

Kol automobilis neįregistruotas jūsų vardu, pasitikrinkite, ar galioja privalomasis transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimas: dėl jo kreipkitės į draudiką.

Ginklai

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato, kad mirus šaunamojo ginklo savininkui ginklas, jo priedėliai ir šaudmenys perduodami policijos įstaigai laikinai saugoti, kol bus išspręstas paveldėjimo klausimas (41 straipsnis). Todėl radę velionio ginklą jo nenaudokite ir neperduokite kitiems, o kuo greičiau susisiekite su policija.

B, C ir D kategorijų ginklai paveldimi. Įpėdinis ar jo įgaliotas asmuo per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas, tai yra maždaug per 9 mėnesius nuo mirties, turi pateikti policijai prašymą: gauti leidimą ginklą laikyti, jį parduoti, perdirbti ar sunaikinti. Leidimas parduoti galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, o ginklą galima parduoti per įmonę, turinčią teisę prekiauti ginklais. Jei įpėdinis be svarbios priežasties per terminą nesikreipia, policija perduoda ginklą sunaikinti (42 straipsnis).

Asmens dokumentai

Mirus žmogui jo pasas ir asmens tapatybės kortelė tampa negaliojantys. Juos galima grąžinti Migracijos departamentui tiesiogiai arba per sveikatos priežiūros įstaigą, kuri nustatė mirtį. Jei žmogus mirė užsienyje, dokumentą galima perduoti per Lietuvos konsulinę įstaigą. Prieš grąžindami pasidarykite kopijas, jei jų gali prireikti tvarkant kitus reikalus. Mirties įrašo išrašas kainuoja 6,20 Eur, plačiau rašome puslapyje „Mirties liudijimas“.

Draudimai ir pensijų kaupimas

Peržiūrėkite velionio dokumentus ir banko išrašus: reguliarios įmokos draudimo bendrovei ar pensijų fondui padeda rasti sutartis, apie kurias šeima galėjo nežinoti. Dėl gyvybės draudimo kreipkitės į draudimo bendrovę: ji paaiškins, kas nurodytas naudos gavėju ir kokių dokumentų reikia išmokai. Būsto ir automobilio draudimo sutartis aptarkite su draudiku, kai paaiškės, kas perima turtą.

Jei velionis kaupė pensijai antroje pakopoje, pagal Lietuvos banko informaciją, jam mirus iki išmokų sutarties sudarymo visos sukauptos lėšos paveldimos. Jei išmokos jau buvo mokamos, paveldima neišmokėta vienkartinės ar periodinių išmokų dalis, o standartinis anuitetas nepaveldimas, išskyrus anuitetą su garantuotuoju laikotarpiu. Dėl lėšų kreipkitės į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje velionis kaupė.

Paveldėjimas pas notarą

Paveldėjimo bylą tvarko notaras pagal velionio paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Palikimą reikia priimti arba jo atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, dažniausiai pareiškimu notarui. Kartu su turtu paveldimos ir skolos, todėl jei abejojate, palikimą galima priimti pagal turto apyrašą. Praleidus terminą, jį gali atnaujinti teismas, jei buvo svarbi priežastis. Notarų kontaktus rasite notarai.lt.

Dar iki paveldėjimo teisės liudijimo įpėdinis, pradėjęs valdyti paveldimą turtą, iš jo gali apmokėti velionio laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Kaip paveldima, kokiomis dalimis ir kokie mokesčiai taikomi, išsamiai rašome straipsnyje „Paveldėjimas po sutuoktinio mirties“. Jei paveldėtojų nėra, žr. „Kai mirusysis neturėjo artimųjų“.

VMI ir mokesčiai

Mirusiojo nesumokėtus mokesčius padengia jo turto paveldėtojai. Priėmus palikimą pagal turto apyrašą, už juos atsakoma tik paveldėtu turtu. Paveldimo turto mokesčio sutuoktiniui, vaikams, tėvams, seneliams, vaikaičiams, broliams ir seserims mokėti nereikia, o kitiems įpėdiniams jį apskaičiuoja notaras. Ar už paskutinius velionio metus reikia pateikti pajamų deklaraciją, ar liko nesumokėto nekilnojamojo turto ar žemės mokesčio, pasiteiraukite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Kapavietė ir paminklas

Už kapavietę atsakingu asmeniu kapinių žurnale paprastai įrašomas laidojęs žmogus. Jei atsakingas asmuo pats mirė arba nebegali prižiūrėti kapo, giminaičiai susitaria dėl naujo atsakingo asmens ir raštu praneša kapinių prižiūrėtojui (Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktas). Jei kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip metus, prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą asmenį. Kaip prižiūrėti kapą, rašome straipsnyje „Kapo tvarkymas“.

Teisės aktai nenustato, kiek laiko po laidojimo reikia laukti iki paminklo, tačiau supiltas gruntas laikui bėgant nusėda. Kol statomas nuolatinis paminklas, užtenka laikino kryžiaus su lentele. Prieš statydamas paminklą atsakingas asmuo praneša kapinių prižiūrėtojui, o kultūros paveldo kapinėse reikia ir Kultūros paveldo departamento pritarimo. Kainas ir ką verta žinoti renkantis paminklą, aptarėme straipsnyje „Paminklų kainos“.

Kapo lankymas ir sutvarkymas po laidotuvių

Kapą lankyti galima bet kada po laidotuvių, jei kapinės tuo metu atviros. Nei teisės aktai, nei Bažnyčia nenustato laiko, kurį reikėtų palaukti. Daug šeimų kapą aplanko kitą dieną ar per pirmąją savaitę, kai norisi pabūti ramiau nei per laidotuves. Kai kuriose šeimose įprasta kapo netvarkyti iki keturnedėlio ar 40-osios dienos, bet tai paprotys, o ne reikalavimas.

Per pirmąsias savaites po laidotuvių kapui dažniausiai reikia tik nedidelės priežiūros:

Nuimkite nuvytusias gėles ir sudegusias žvakes. Tvarkingus vainikus galima palikti ilgiau, o nuvytusius išardyti ir išrūšiuoti. Kaip tai padaryti, rašome straipsnyje „Kada nuimti gėles nuo kapo“.
Nufotografuokite vainikų kaspinus. Jei norite vėliau padėkoti tiems, kurie atsiuntė vainikus, užrašus patogu turėti nuotraukose. Padėkos pavyzdžių rasite puslapyje „Padėkos žodžiai po laidotuvių“.
Pasirūpinkite laikinu ženklu. Kol nėra paminklo, kapą žymi laikinas kryžius ar lentelė su vardu. Jei jos nėra, paklauskite laidojimo namų ar kapinių prižiūrėtojo.
Puoškite laikinai. Šviežiai užkastame kape žemė dar sėda, todėl pirmaisiais mėnesiais tinka gėlės vazonuose, kuklus vainikas ir viena ar dvi žvakės. Daugiamečius augalus sodinti ir skaldą pilti verta vėliau, kai kapas bus sutvarkytas galutinai.
Užsirašykite kapavietės vietą. Kapinių kvartalą, eilę ir numerį ar koordinates verta užsirašyti ir perduoti kitiems giminaičiams, ypač jei jie gyvena toli.

Žemei laidojant supurenamas gruntas turi susigulėti, todėl paminklų gamintojai paprastai pataria paminklą ar antkapį statyti praėjus 3–6 mėnesiams po laidotuvių. Tikslų laiką aptarkite su gamintoju ir kapinių prižiūrėtoju. Kaip kapą prižiūrėti vėliau, rašome straipsniuose „Kapo tvarkymas“ ir „Kapavietės įrengimas“, o jei gyvenate toli – „Kapo priežiūra iš toli“.

Kokių dokumentų dažniausiai prireikia

jūsų asmens dokumento;
mirties įrašo išrašo, jei institucija mirties negali patikrinti registre;
giminystę ar santuoką įrodančių dokumentų, jei jų duomenų nėra Lietuvos registruose;
notaro pažymos apie pradėtą paveldėjimo bylą, kai reikia informacijos apie velionio turtą;
paveldėjimo teisės liudijimo arba sutuoktiniui nuosavybės teisės į dalį bendro turto liudijimo, kai perimamas turtas ir lėšos;
sutarčių, sąskaitų ir polisų, kad būtų aišku, kokius įsipareigojimus velionis turėjo.

Patogu pasidaryti kelias mirties įrašo išrašo kopijas ir užsirašyti, kam ir kada pranešėte, su kuo kalbėjote ir ką sutarėte. Jei reikalus tvarko keli šeimos nariai, susitarkite, kas už ką atsakingas. Jei padėti nori draugai ar kaimynai, jiems gali būti naudingas straipsnis „Kaip padėti gedinčiam žmogui“.

Dažni klausimai

Ar reikia pranešti „Sodrai“ apie mirtį?

Atskirai pranešti paprastai nereikia, nes „Sodra“ mirties duomenis gauna iš Gyventojų registro. Tačiau išmoką mirus pensijos gavėjui, našlių ar našlaičių pensiją „Sodra“ skiria tik pateikus prašymą.

Kokie terminai yra griežčiausi?

Palikimas priimamas arba jo atsisakoma per 3 mėnesius nuo mirties. Per 3 mėnesius kreipiamasi ir dėl išmokos, jei mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Laidojimo pašalpai prašymas pateikiamas per 12 mėnesių. Dėl paveldėto ginklo įpėdinis kreipiasi į policiją per 6 mėnesius po 3 mėnesių palikimo priėmimo termino, o automobilį „Regitroje“ verta laikinai įregistruoti per pirmąsias dvi savaites.

Ar galima naudotis velionio banko kortele?

Ne. Mirties momentu baigiasi velionio įgaliojimai, o lėšas iš jo sąskaitų bankai išmoka įpėdiniams pagal notaro dokumentus. Jei reikia apmokėti laidojimo išlaidas iš velionio lėšų, pasitarkite su notaru ir banku.

Ar galima vairuoti velionio automobilį?

Tik jei automobilis teisėtai dalyvauja eisme, yra apdraustas ir jūs turite teisę juo naudotis. Kai „Regitra“ sustabdo dalyvavimą eisme, juo važiuoti negalima, kol automobilis neįregistruojamas naujo valdytojo vardu, kad ir laikinai.

Kada galima lankyti kapą po laidotuvių?

Bet kada, kai kapinės atviros. Laukti nustatyto dienų skaičiaus nereikia. Paprotys kapo netvarkyti iki keturnedėlio ar 40-osios dienos nėra privalomas: nuvytusias gėles ir sudegusias žvakes galima nuimti anksčiau, kad kapas neatrodytų apleistas.

Kada geriausia statyti paminklą?

Konkretaus termino teisės aktai nenustato. Dažniausiai laukiama, kol nusės gruntas, o tikslų laiką verta aptarti su gamintoju ir kapinių prižiūrėtoju.

Ką daryti, jei nežinau, kokias sutartis turėjo velionis?

Peržiūrėkite banko išrašus, paštą ir el. paštą, ypač reguliarius mokėjimus. Notaras, tvarkantis paveldėjimo bylą, paaiškins, kaip sužinoti apie velionio turtą, o bankai įpėdiniams, pateikusiems notaro pažymą apie pradėtą bylą, suteikia informaciją apie velionio sąskaitas ir paskolas.