Kai artimasis miršta kitoje šalyje, prie netekties prisideda svetima kalba, kitokia tvarka ir atstumas. Palaikų parvežimas iš užsienio yra įmanomas iš bet kurios šalies, bet jam reikia kelių dokumentų, sprendimo, kaip laidosite, ir pinigų, kuriuos valstybė dalį gali kompensuoti. Daugumą darbų atlieka tarptautinio pervežimo paslaugas teikianti laidojimo įmonė, tačiau sprendimus priimate jūs.

Šiame straipsnyje eilės tvarka aprašome, ką daryti, kai Lietuvos pilietis miršta užsienyje, kokios taisyklės galioja, kiek kainuoja palaikų parvežimas ir kokią paramą skiria valstybė. Pabaigoje rašome ir apie atvejį, kai Lietuvoje miršta užsienietis.

Pirmieji žingsniai, kai artimasis mirė užsienyje

Paskambinkite draudikui, jei velionis buvo apsidraudęs. Patikrinkite kelionių ir gyvybės draudimą, taip pat draudimą, kuris gali būti įtrauktas į mokėjimo kortelę ar darbo sutartį. Jei draudimas apima palaikų parvežimą, jį ir dokumentus paprastai tvarko draudikas, todėl kreipkitės kuo greičiau, dar prieš sudarydami sutartis su kitais.
Susisiekite su Lietuvos ambasada ar konsulatu toje šalyje. Jie paaiškins vietos tvarką, padės gauti dokumentus iš vietos institucijų ir, jei reikia, išduos leidimą parvežti palaikus. Konsulinių klausimų telefonas Užsienio reikalų ministerijoje +370 5 236 2444, el. paštas keliauk@urm.lt, o tvarka aprašyta puslapyje „Mirties atveju“.
Gaukite vietos mirties dokumentą. Mirtis įregistruojama toje šalyje, kurioje žmogus mirė, pagal jos taisykles. Jei mirtis staigi ar neaiški, vietos institucijos gali atlikti tyrimą, ir tada palaikai išduodami tik jį baigus.
Nuspręskite, kaip laidosite. Parvežti palaikus karste, kremuoti toje šalyje ir parvežti urną ar laidoti užsienyje. Kiekvieno kelio dokumentai ir kainos skiriasi, todėl apie tai rašome atskirai žemiau.
Pasirinkite laidojimo įmonę ir paprašykite sąmatos raštu. Su įmone sudaroma sutartis ir jai išduodamas įgaliojimas paimti palaikus ir sutvarkyti dokumentus. Paprašykite atskirai nurodyti laikymą morge, paruošimą, karstą ar kremavimą, dokumentus ir transportą.
Saugokite visas sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Jų prireiks, jei kreipsitės dėl valstybės paramos palaikams parvežti.
Įtraukite mirtį į apskaitą Lietuvoje. Kol užsienyje įregistruota mirtis neįtraukta į Lietuvos registrus, institucijos jos nemato.
Gaukite leidimą laidoti Lietuvoje ir kreipkitės dėl išmokų. Laidojimo pašalpos ir paramos palaikams parvežti prašoma savivaldybėje per 12 mėnesių.

Laukimas kainuoja: kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, už kiekvieną palaikų laikymo morge parą mokama atskirai, todėl dokumentų tvarkymo neatidėliokite. Bendra tvarka, ką daryti pirmomis dienomis po mirties, aprašyta straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“.

Ką daro ir ko nedaro ambasada ar konsulatas

Pagalbą mirties atveju nustato Konsulinio statuto 15 straipsnis, kurio nauja redakcija galioja nuo 2026 m. liepos 1 d. Pagal jį konsulinis pareigūnas:

gavęs žinią apie Lietuvos piliečio mirtį, ją perduoda Policijos departamentui, kuris praneša sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams;
išduoda leidimą parvežti palaikus į Lietuvą, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip;
artimųjų prašymu padeda gauti informaciją apie mirties priežastį, jei kitaip jos gauti neįmanoma;
perduoda užsienio institucijų dokumentus apie mirties įregistravimą Lietuvos civilinei metrikacijai;
jei niekas neprisiima atsakomybės už laidojimą, kremavimą ar parvežimą, kreipiasi į tos šalies institucijas, kad šios palaikus palaidotų ar kremuotų pagal savo teisę.

Ambasados nurodo ir tai, ko jos nedaro: neieško laidojimo įmonių ar finansavimo šaltinių, neorganizuoja parvežimo, balzamavimo, kremavimo ar laidojimo, nevertėja, neapmoka ligoninės ar kitų sąskaitų ir negarantuoja apmokėjimo už paslaugas. Todėl praktinius darbus atlieka artimieji arba jų pasirinkta laidojimo įmonė.

Mirties dokumentai, vertimas ir registravimas Lietuvoje

Vietos mirties liudijimas

Mirties dokumentą išduoda tos šalies, kurioje žmogus mirė, institucija. Paprašykite kelių egzempliorių: jų reikės laidojimo įmonei, ambasadai, civilinei metrikacijai, galbūt ir „Sodrai“ ar bankui. ES šalyse galima prašyti daugiakalbės standartinės formos, o Vienos konvencijos šalyse daugiakalbės C formos išrašo: jų versti nereikia.

Vertimas, legalizavimas ir Apostille

Įtraukiant mirtį į apskaitą Lietuvoje, užsienio dokumentą reikia išversti į lietuvių kalbą, bet legalizuoti ar tvirtinti Apostille jo nereikia. Kitoms institucijoms reikalavimai gali būti griežtesni: pavyzdžiui, „Sodra“, kai mirtis dar neįregistruota Lietuvoje, prašo išversto ir legalizuoto arba Apostille patvirtinto dokumento. Todėl, jei laukia pensijos ar paveldėjimo reikalai, Apostille verta gauti iš karto toje šalyje, kurioje dokumentas išduotas.

Mirties įtraukimas į apskaitą

Lietuvos piliečio mirtį, įregistruotą užsienyje, reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti bet kuriame savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, per Registrų centro savitarną arba per Lietuvos ambasadą. Paslauga nemokama ir paprastai trunka 1 darbo dieną. Jei mirtis toje šalyje dar neįregistruota, ją gali įregistruoti Lietuvos konsulinė įstaiga. Dokumentų sąrašas ir žingsniai: „Mirties liudijimas“.

Parvežti karste, kremuoti ar laidoti užsienyje

Nuo šio sprendimo priklauso dokumentai, laikas ir kaina. Jį lemia velionio valia, šeimos tikėjimas ir tai, kur artimieji norės lankyti kapą.

Parvežimas karste

Taip galima atsisveikinti su velioniu Lietuvoje ir laidoti karste arba kremuoti jau čia. Tačiau tai paprastai brangiausias būdas: reikia sandaraus karsto, dažnai balzamavimo ir daugiau dokumentų. Karstui, parvežamam iš daugumos šalių, reikia Lietuvos konsulinės įstaigos leidimo, apie kurį rašome kitame skyriuje.

Kremavimas užsienyje ir urnos parvežimas

Kremuoti toje šalyje ir parvežti urną dažnai pigiau ir paprasčiau: nereikia sandaraus karsto, o urnai Lietuvos konsulinio leidimo nereikia. Urną galima parsivežti ir patiems lėktuvu ar automobiliu. Kremavimas vyksta pagal tos šalies taisykles, jį organizuoja vietos laidojimo įmonė. Iš anksto paklauskite, ar urną galėsite pasiimti patys, ar ji bus išsiųsta laidojimo įmonei Lietuvoje. Su urna pasiimkite mirties dokumentą ir kremavimo pažymą: jų reikės lėktuve, įtraukiant mirtį į apskaitą ir gaunant leidimą palaidoti urną Lietuvoje.

Lietuvoje urną galima palaidoti naujame ar šeimos kape, kolumbariumo nišoje arba laikinai laikyti namuose. Kiek kainuoja urnos laidojimas ir kremavimas Lietuvoje, jei palaikus parvešite karste, rašome puslapyje „Kiek kainuoja kremavimas“.

Laidojimas užsienyje

Jei velionis ilgai gyveno toje šalyje ir ten liko jo šeima, galima laidoti ir ten. Tada laidojama pagal vietos taisykles ir kainas, o Lietuvoje lieka įtraukti mirtį į apskaitą. Valstybės parama palaikams parvežti šiuo atveju nemokama, nes palaikai neparvežami. Ar galima gauti laidojimo pašalpą, kai palaidojama užsienyje, iš anksto pasiteiraukite savivaldybės socialinės paramos skyriuje.

Tarptautinės taisyklės: Strasbūro ir Berlyno susitarimai

Palaikų vežimą tarp valstybių reglamentuoja dvi senos tarptautinės sutartys. Lietuva nuo 2009 m. taiko 1973 m. Europos Tarybos susitarimą dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, vadinamą Strasbūro susitarimu. Jo dalyvių yra 23. Kai palaikai vežami iš šio susitarimo šalies, tos šalies institucija išduoda vadinamąjį mirusiojo kūno laissez-passer, ir tada Lietuvos konsulinės įstaigos leidimo nereikia. Susitarimas taikomas tik karstams: pelenų pervežimui jis netaikomas.

Senesnis yra 1937 m. Berlyno susitarimas. Jo laikosi kai kurios Strasbūro susitarimo neratifikavusios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija. Pagrindinėse lietuvių emigracijos šalyse tvarka skiriasi taip:

Norvegija, Švedija, Ispanija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Latvija, Estija taiko Strasbūro susitarimą: vietos institucija išduoda laissez-passer, o Lietuvos konsulinio leidimo nereikia.
Vokietija Strasbūro susitarimą pasirašė, bet neratifikavo, ji taiko Berlyno susitarimą. Vokietijoje išduodamas tarptautinis palaikų pasas (vok. Internationaler Leichenpass). Pavyzdžiui, Volfsburge jis 2026 m. kainuoja 40 €. Ar karstui reikės ir Lietuvos ambasados leidimo, pasitikslinkite ambasadoje.
Jungtinė Karalystė ir Airija Strasbūro susitarime nedalyvauja, todėl karstui reikia Lietuvos ambasados leidimo. Anglijoje ir Velse kūnui išvežti dar reikia koronerio leidimo (vadinamoji „Out of England“ forma). Kai mirtis netiriama, jį paprastai išduoda per 4 darbo dienas, o kelionę planuoti verta tik jį gavus.
Lenkija, Danija ir Italija Strasbūro susitarime taip pat nedalyvauja.

Lietuvos ambasados leidimui paprastai reikia prašymo, vietos mirties liudijimo, mirusiojo asmens dokumento, gydytojo išvados apie mirties priežastį ir palaikų tvarkymo įstaigos pažymos, kad palaikai įdėti į dvigubą karstą. Ambasada gali paprašyti ir kitų dokumentų, kurių reikalauja vietos tvarka. Dėl konsulinio mokesčio ir dokumentų pateikimo būdo pasiteiraukite tos šalies ambasados.

Karsto ir sanitariniai reikalavimai

Abiejuose susitarimuose karstui keliami panašūs reikalavimai. Strasbūro susitarime karstas turi būti nepralaidus, viduje turi būti sugeriančios medžiagos. Paprastai tai medinis karstas su vidiniu sandariai užlituotu cinko karstu arba cinku išklotas storasienis medinis karstas. Vežant lėktuvu reikalingas filtras ar lygiavertė apsauga. Jei žmogus mirė nuo užkrečiamos ligos, kūnas suvyniojamas į antiseptiku įmirkytą drobulę. Karste gali būti tik velionis ir daiktai, kurie bus su juo palaidoti ar kremuoti. Tokį karstą ir paruošimą užsako laidojimo įmonė.

Pervežimas automobiliu ar lėktuvu

Iš Europos šalių palaikai dažnai vežami keliais specialiu automobiliu su šaldymo įranga, o iš tolimesnių šalių lėktuvu kaip krovinys. Laidojimo įmonės nurodo, kad skraidinant kūnas balzamuojamas, o skrydžio kainą lemia ir karsto svoris. Įmonių duomenimis, dokumentai sutvarkomi per 1–7 dienas, o pats pervežimas trunka iki 2 dienų. Jei mirties priežastis tiriama, viskas užtrunka ilgiau.

Kiek kainuoja palaikų parvežimas

Oficialių kainų nėra: jos priklauso nuo šalies, atstumo, transporto, morgo mokesčių ir to, ar parvežamas karstas, ar urna. 2025 m. žiniasklaidos ir laidojimo įmonių duomenimis, palaikų parvežimas karste į Lietuvą kainavo maždaug:

iš Jungtinės Karalystės 3 000–5 000 €;
iš Norvegijos 2 500–4 000 €;
iš Airijos 3 500–6 000 €;
iš Vokietijos 1 800–3 000 €;
iš Ispanijos 2 500–5 000 €;
iš Lenkijos, Latvijos ar Estijos 1 000–2 000 €.

Kremuojant užsienyje ir parvežant tik urną, viena 2025 m. publikacija nurodė apie 1 500–2 200 € (pavyzdžiai iš Vokietijos ir Airijos). Tačiau urna ne visada pigesnė: 2023 m. parvežimo įmonės atstovas sakė, kad kremuojant užsienyje prie parvežimo kainos prisideda 200–400 € ir urnos kaina, todėl kūną parvežti kartais kainuoja panašiai ar net pigiau.

Iš ko susideda sąskaita, laidojimo įmonių svetainėse 2026 m. skelbiamais duomenimis:

Laikymas morge užsienyje: kai kuriose šalyse mokama už kiekvieną parą, pavyzdžiui, Nyderlanduose nuo 150 € per parą (2023 m. duomenys).
Paruošimas ir balzamavimas: 300–1 000 €.
Sandarus cinkuotas karstas: iki 1 500 €. Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje reikalaujamas sertifikuotas dvigubas karstas kainuoja apie 1 500 €.
Užsienio institucijų dokumentai, vertimai ir Apostille: 50–500 €.
Pats transportas: 1 000–2 500 €, priklausomai nuo atstumo ir to, ar vežama automobiliu, keltu, ar lėktuvu.

Atvykus į Lietuvą, karstas perduodamas laidojimo įmonei, todėl šarvojimas, laidojimas ar kremavimas Lietuvoje apmokami atskirai. Kainos yra orientacinės, todėl paprašykite kelių įmonių sąmatų raštu.

Kelionių draudimas

Europos sveikatos draudimo kortelė palaikų parvežimo nepadengia: ES oficialus portalas nurodo, kad ji netinka gelbėjimo ir repatriacijos išlaidoms. Parvežimą gali apmokėti kelionių draudimas, gyvybės draudimas su repatriacijos apsauga ar darbdavio draudimas. Jei draudimas yra, pirmiausia skambinkite draudikui, dar prieš sudarydami sutartį su laidojimo įmone: tada parvežimą ir dokumentus paprastai tvarko draudikas. Paklauskite, kokia suma apdrausta ir ar ji apima kremavimą.

Jei vykstate dirbti ar ilgiau gyventi užsienyje, sutartyje patikrinkite, ar draudimas apima palaikų parvežimą ir kokiam laikotarpiui jis galioja.

Valstybės parama

Parama palaikams parvežti

Jei užsienyje mirė Lietuvos pilietis ir jo palaikus parvežate į Lietuvą, savivaldybė gali kompensuoti faktines išlaidas, bet ne daugiau kaip 3 996 € (54 BSI).

Kas gali gauti. Su mirusiuoju kartu gyvenę žmonės arba jo artimieji giminaičiai, o jų nesant, kiti giminaičiai.
Pajamų sąlyga. Vidutinės šeimos pajamos vienam žmogui per mėnesį turi būti mažesnės nei 699 €. Paprastai vertinamos 3 mėnesių pajamos.
Kas kompensuojama. Palaikų paruošimas parvežti (laikymas, skrodimas, balzamavimas, kremavimas ir panašiai), parvežimas karste ar urnoje, dokumentų tvarkymas ir kitos būtinos išlaidos. Kompensuojamos tik jūsų patirtos išlaidos, todėl tai, ką apmokėjo draudikas, nekompensuojama.
Kada ir kur kreiptis. Į savivaldybę pagal velionio deklaruotą gyvenamąją vietą per 12 mėnesių nuo paskutinio išlaidas įrodančio dokumento, galima ir per spis.lt. Užsienio valiuta perskaičiuojama į eurus pagal oficialų kursą. Parama išmokama per vieną mėnesį.

Parama kompensuoja jau patirtas išlaidas, todėl iš anksto jos gauti negalima. Ji neskiriama, kai parvežimą apmoka valstybė, pavyzdžiui, kai tarnybos metu žuvo karys ar pareigūnas. Visos sąlygos ir skaičiuoklė: „Laidojimo pašalpa“.

Laidojimo pašalpa

Be paramos parvežti, laidojant Lietuvoje mokama ir įprasta laidojimo pašalpa, 2026 m. 592 €. Ji mokama mirus Lietuvos piliečiui, nepriklausomai nuo pajamų ir mirties vietos. Kadangi užsienyje įvykusi mirtis Lietuvos registruose atsiranda tik įtraukus ją į apskaitą, prie prašymo gali tekti pridėti užsienio mirties dokumentą.

Kai nėra kam pasirūpinti

Jei užsienyje mirusio piliečio artimųjų nėra arba niekas nesiima laidoti, Lietuvos konsulinis pareigūnas kreipiasi į tos šalies institucijas, ir šios palaikus palaidoja ar kremuoja pagal savo teisę. Lietuvoje, kai nėra kam laidoti, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurioje žmogus nuolat gyveno arba kurioje nustatyta mirtis. Ar savivaldybė gali padėti, kai jos gyventojas mirė užsienyje, pasiteiraukite jos socialinės paramos skyriuje. Jei palaikus parvežti ir palaidoti nusprendžia draugas ar kaimynas, jis gali gauti laidojimo pašalpą, tačiau parama parvežti skiriama tik kartu gyvenusiems asmenims ir giminaičiams.

Kaip parsivežti urną lėktuvu

Pasiimkite dokumentus. Mirties liudijimą ir kremavimo pažymą (originalus ir kopijas). Oro bendrovės dažniausiai prašo šių dviejų dokumentų kopijų.
Pasirūpinkite tinkama urna. Ji turi būti sandariai uždaryta, apsaugota nuo dūžio ir praleidžiama per rentgeno patikrą. Pavyzdžiui, LOT reikalauja medinės, plastikinės, kartoninės ar keraminės urnos be švino.
Pasitikrinkite oro bendrovės taisykles ir praneškite iš anksto. Pavyzdžiui, „Ryanair“ leidžia urną vežtis salone papildomai prie įprasto rankinio bagažo, o LOT į rankinio bagažo normą ir prašo apie urną pranešti po bilieto įsigijimo. Kitų bendrovių taisyklės gali skirtis.
Vežkitės urną salone. Registracijos ir saugumo patikros metu pasakykite, kad vežate urną. Jei vežate per kelias šalis, pasiteiraukite, ar tranzito šalys nereikalauja papildomų leidimų.
Lietuvoje gaukite leidimą palaidoti urną. Jį išduoda kapines prižiūrinti įstaiga pagal prašymą, mirties dokumentą ir kremavimo pažymą. Paklauskite, ar reikia užsienio dokumentų vertimo.

Lietuvos konsulinio leidimo urnai nereikia, o Strasbūro susitarimas pelenams netaikomas. Vis dėlto kai kurios šalys turi savų taisyklių: pavyzdžiui, Vokietijoje tarptautinis palaikų pasas išduodamas ir urnai. Todėl paklauskite laidojimo įmonės ar krematoriumo, kokius dokumentus jie išduos kartu su urna.

Kai Lietuvoje miršta užsienietis

Jei Lietuvoje miršta kitos šalies pilietis, gydytojas išrašo medicininį mirties liudijimą, ir mirtis įregistruojama Lietuvoje įprasta tvarka. Šeimai reikėtų susisiekti su savo šalies ambasada ar konsulatu Lietuvoje: jie paaiškins, ko reikia jų šaliai. ES šalių institucijoms tinka Lietuvos mirties įrašo išrašas su daugiakalbe standartine forma, kuris kainuoja 12,20 €.

Išvežant palaikus karste į Strasbūro susitarimo šalį, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išduoda mirusiojo kūno laissez-passer ir užplombuoja karstą. NVSC jį išduoda ne vėliau kaip kitą darbo dieną gavęs visus dokumentus, valstybės rinkliava už tai neimama.
Išvežant į kitas šalis, apie palaikų vežimą reikia pranešti NVSC. Paskirties šalis gali reikalauti savo konsulato leidimo, todėl tai išsiaiškinkite jos ambasadoje.
Kremavimas Lietuvoje. Palaikus galima kremuoti ir išvežti urną: karsto ir laissez-passer reikalavimai pelenams netaikomi.
Išmokos. Parama palaikams parvežti skiriama tik Lietuvos piliečiams. Laidojimo pašalpa mokama tik už kai kuriuos Lietuvoje gyvenusius užsieniečius, pavyzdžiui, turėjusius ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES. Sąrašas: „Laidojimo pašalpa“.

Dažni klausimai

Kiek kainuoja palaikų parvežimas iš užsienio?

Iš Europos šalių parvežimas karste 2025 m. dažniausiai kainavo 1 800–6 000 €, priklausomai nuo šalies. Urnos parvežimas dažnai pigesnis. Dalį išlaidų, iki 3 996 €, gali kompensuoti savivaldybė, jei šeimos pajamos nedidelės.

Ar ambasada apmoka palaikų parvežimą?

Ne. Ambasada ar konsulatas suteikia informaciją, padeda gauti dokumentus ir išduoda leidimą parvežti palaikus, bet nemoka už parvežimą ir jo neorganizuoja. Išlaidas apmoka draudikas arba artimieji, o savivaldybė vėliau gali dalį jų kompensuoti.

Ar reikia leidimo parvežti urną?

Lietuvos konsulinio leidimo urnai nereikia. Su urna turėkite mirties liudijimą ir kremavimo pažymą: jų prašo oro bendrovės ir kapinių prižiūrėtojai Lietuvoje.

Per kiek laiko parvežami palaikai?

Dažniausiai per savaitę ar kiek ilgiau: dokumentai sutvarkomi per 1–7 dienas, pervežimas trunka iki 2 dienų. Jei mirtis tiriama, procesas užtrunka ilgiau.

Ar galima gauti paramą, jei velionis buvo apdraustas?

Parama kompensuoja tik išlaidas, kurias patyrėte jūs. Jei draudikas apmokėjo visą parvežimą, kompensuoti nėra ko. Jei draudimas padengė tik dalį, dėl likusių išlaidų pasiteiraukite savivaldybės socialinės paramos skyriuje.

Ką daryti, jei velionis gyveno užsienyje ir neturėjo deklaruotos vietos Lietuvoje?

Dėl laidojimo pašalpos ir paramos parvežti galima kreiptis į savivaldybę pagal velionio paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Ką daryti pirmomis dienomis po mirties, rašome straipsnyje „Ką daryti, kai miršta artimasis“, o kaip įtraukti užsienyje įregistruotą mirtį į apskaitą, puslapyje „Mirties liudijimas“.